Kokia Naujoji Akmenė prisiminimuose?

Vieno klausimo interviu

Kęstutis MAZILIAUSKAS, gyvena Vilniuje: „Gyvenome Kosmonautų gatvės 1 name. Tuomet kaip tik statė parduotuvę „Akmena“. Buvo iškasta didžiulė duobė pamatams, ji prilijo, o šaltą žiemą užšalo. Aš „išverkiau“ pačiūžas, visą žiemą davėmės ant ledo. Kažkas iš suaugusiųjų net vartus ledo rituliui žaisti sumeistravo. Kaip aš nenorėjau, kad parduotuvę pastatytų! Tėvai buvo griežti, nors anuomet vaikai ėjo, kur norėjo ir darė, ką sugalvoję, man neleido vienam pačiam eiti į miesto stadioną. Netgi dešimties metų vaikėzui miesto stadionas buvo svajonė. Nueiti į stadioną buvo kažkas tokio. Kai apsilankau Naujojoje Akmenėje, visada nueinu į stadioną pabėgioti.“ Aldona PAMPARIENĖ (BOGUŽAITĖ), gyvena Mažeikiuose: „Buvau svajotoja, daug knygų skaičiau, mažai draugių turėjau. Bet vaikui fantazuoti neuždrausi. Manau, kad jau mokiausi pradinėje klasėje, kai sužinojau apie šiandieninės Ramučių gimnazijos ir būsimų gyvenamųjų namų kvartalą. Gyvenome tuometinės Tarybų gatvės 15 name. Išvesdavau šunį pasivaikščioti, prieidavau gatvės galą ir stebeilydavau į tolį. Kur dabar darželis – stovėjo senos sodybos, o aš įsivaizduodavau naujus namus, kad jie bus labai aukšti, iš stiklo, kaip knygose rašė. Labai norėjau tramvajaus, nes Rygoje buvau juo važiavusi. Naujoji Akmenė netapo mano svajonių miestu, bet mėgstu savo miestą.“Kalbino Roma JONIKIENĖ šeštadienio numeryje. Nuotrauka Julijos Sejavičienės