
Koks dydis lieka už “beveik” ?
Beveik visoje Lietuvoje šviečia saulė. Girdžiu per radiją orų pranešėjo balsą, tačiau žvelgdama pro langą matau, kaip smarkiai lyja. Taigi, mano kiemas liko už to “beveik“ ribų. Gerai, kad lietus nebuvo ilgas, ir orų pranešėjas buvo beveik teisus.
…Beveik beširde mane esant bandė įtikinti į redakciją paskambinusi moteris. Ją sujaudino nuo ankstaus ryto prie parduotuvės stovinti mergaičiukė ir renkanti aukas sergančiam broliukui. Iš karto klausiu, ar pažįstama? Juk miestelis nedidelis. Ne, pasirodo rusakalbė mergaitė ne vietinė. Bandau paprotinti, kad tai gali būti sukčiai. Gal už kampo ir šiltame automobilyje sėdi suaugę… Bandau įtikinti, kad dabar nelaimės ištikti dažniausiai kreipiasi į institucijas, turi kolektyvus, bendruomenes, bendraklasius, galų gale yra socialinės tarnybos. Pyktelėjusi moteris dėl mano nejautrumo, bandė išsklaidyti abejones, kad gal iš kito miesto atvažiavo, o jei nelaimė tikra. “Juk ir nuotrauką broliuko rodė. Nuo pat ryto, sušalusi, gaila žiūrėti. Atvažiuokit, pamatysit”, – metė paskutinius argumentus.
Nevažiavom, neturėjom kuo. Bet paprašiau moters sugrįžti ir paklausinėti apie šeimą, apie namus. Kodėl toks vaikas ne mokykloje? O kai “tyrėjos” darbą atliks, paprašiau paskambinti. Paskambino ir pripažino mano įžvalgumą. Jau kažkas buvo iškvietęs policiją. Mergaitė parodė ir dokumentus, jai, neva, 22 metai. „Bet atrodė kaip dvylikos, – sakė moteris. – Aš jai daviau pinigų, ir kaimynė prašė už ją paaukoti… “ Beveik gerumas…
…”Aš beveik nerūkau, – sako kelionėje užkalbintas autobuso vairuotojas. Tai elektroninė cigaretė. Ir kvepia pyragais…”
Daugiau Lilija Smalakienė šeštadienio, spalio 26 d., VIENYBĖJE