Kora arba kelias į save (Kelias į save, kai esi su savimi…)

 

 Viktorija KUBILIENĖ (SILVAŠKAITĖ) – iš šaknų akmeniškė, „Energijos“ klubo prezidento Vladimiro Silvaško dukra,  gyvenanti Klaipėdoje, šį pavasarį dvi savaites praleido Tibete. Trijų vaikų mama išpildė seną svajonę – pėsčiomis daugiau nei 5 tūkstančių metrų aukštyje įveikė 54 kilometrus, vadinamus kora, aplink šventą Kailašo kalną.

Ramūnas ŽIMANTAS

(Kailašas – Azijos kalnas, pats aukščiausias Kailašo kalnagūbryje Kinijoje (Tibete). Jis laikomas ilgiausių Azijos upių ištakomis ir yra keturių religijų šventa vieta. Kalnas yra prie Rakšastalio ir Manasarovaro ežerų. Kailašas laikomas hinduizmo mitologijoje dievų Šivos ir Kuberos buveine. Dėl didelės kalno religinės reikšmės į jį uždrausta kopti. Piligrimai jį apeina 52 km ilgio piligriminiu keliu vadinamu kora. Hinduistai ir budistai eina pagal laikrodžio rodyklę, o bono pasekėjai ir džainai – prieš. Iš Vikipedijos)

Kokia savijauta po žygio?

Fiziškai viskas kaip ir buvo, o patyrimine prasme, atrodo, kažkoks integracinis laikas. Integracija potyrių, matytų vaizdų, sutiktų žmonių, įvykusių situacijų. Fiziškai reikėjo adaptuotis keletą dienų prie aukščio, Tibeto sostinė Lhasa – aukščiausia sostinė pasaulyje yra 3650 m. aukštyje. Pagrindiniai simptomai – spaudžia galvą dėl išretėjusio deguonies. Buvo prognozuojama, kad jausiuos nekaip. Vienintelis, kas nebuvo aišku – ar sirgsiu kalnų liga. Nesusirgau.

Lhasoje praleidome kelias dienas, judėjome lėtu tempu, leidome kūnui prisitaikyti prie aukščio. Net paprasti dalykai – ėjimas ar laiptai – iš karto parodo, kad organizmas dirba kitaip, todėl niekur neskubėjome. Lėtu tempu aplankėme Potala rūmus, Jokhang vienuolyną, Barkhor (Baghor) gatvę – viskas vyko su pauzėmis, be spaudimo „pamatyti viską“. Tai buvo labiau buvimas nei intensyvus keliavimas. Vėliau pamažu leidomės link Darcheno miesto, iš kur prasideda kora. Tai buvo dar apie 3 dienas kelio kylant į didesnį aukštį, su tarpiniu sustojimu ir aklimatizacija.

Mistikos kupinas reikalas KORA, Kaip noras ritualą atlikti gimė?

Noras atlikti korą neatsirado staiga kaip idėja „nuvažiuoti ir padaryti žygį“. Tai labiau ilgesnis vidinis procesas, kuris brendo labai seniai – gal net nuo mokyklos laikų. Tuo metu daug skaičiau apie Tibetą, buvo perskaitytos visos Jurgos Ivanauskaitės knygos, taip pat Pauliaus Normanto tekstai ir poezija…

Visas interviu birželio 12 d. numeryje