Kūrybos uostas – Venta

Venta tokia žalia ir graži palei upės vingį, čia laukai, pušynas, žmonės, miestas, švenčiantis 60 – ies metų jubiliejų. Vienas iš šventinių renginių, skirtų miestui, o kartu ir Ventos miesto bibliotekos 65 – ečiui, vyko Ventos miesto bibliotekoje – meno ir žodžio popietė „Kūrybos uostas – Venta“. Pristatytos dvi puikios kūrėjos ir jų darbai: tautodailininkės Sigutės Barzdelienės „Sodai, kuriuos myliu ir auginu“ ir Linos Vaičkuvienės fotografijų „Šviesos ir tylumos dialogas“ parodos.

Kūryba – tai tarsi nematoma upė, kuri mus maitina ir jungia.  Šiame uoste susitiko  tautodailė, sustabdytos fotografijose vaizdų akimirkos, šilti prisiminimai ir muzika. Šiaudiniai sodai yra viena unikaliausių  lietuvių tautodailės  krypčių, kuri oficialiai įrašyta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Sodai rišami, siekiant atnešti į namus darną, ramybę bei sėkmę. Jie dekoruojami mažesniais šiaudiniais elementais – paukšteliais, žvaigždutėmis, angelais,  kurie simbolizuoja gyvybę ir vaisingumą. Senovėje šiaudiniai sodai lydėjo žmogų svarbiausiais gyvenimo virsmo momentais. Vestuvėse sodas buvo kabinamas virš vestuvinio stalo. Jaunųjų pulkas turėdavo jį „išpirkti“ dainomis ir vaišėmis. Jis saugojo naują šeimą ir linkėjo vaisingumo. Kai gimdavo kūdikis maži sodeliai ar šiaudinės žvaigždės būdavo kabinamos virš kūdikio lopšio kaip apsauga nuo blogos akies. Sodai buvo veriami, ruošiantis didžiosioms metų šventėms – Kūčioms, Kalėdoms ar Velykoms. Sodų vėrimas reikalauja didelio susikaupimo, kantrybės ir pasiruošimo. Šiandien šiaudiniai sodai išgyvena tikrą atgimimą. Nors jie prarado dalį savo tiesioginės apeiginės paskirties, tautodailininkų dėka jie išlieka gyvi. Ventoje turime puikią tautodailininkę, rišančią įspūdingai gražius sodus – tai Sigutė Barzdelienė. Sigutė dalyvauja įvairiose parodose, renginiuose, veda edukacijas, yra puiki margučių marginimo meistrė,  Akmenės tautodailininkų sąjungos ir asociacijos „Dangaus sodai“ narė, turi daug padėkų ir diplomų. Sigutės šiaudiniai sodai reikalauja milžiniškos kantrybės. Ji papasakojo apie patį procesą – juk sodas prasideda ne nuo vėrimo, o nuo javų lauko – šiaudų rinkimo, paruošimo…

Visas rašinys penktadienio numeryje