
Laiko šydas ir talentų deimantai
Kiek visko per 60 metų matė Naujosios Akmenės kultūros rūmai!
Salės scenos ovaliose nišose dieną ir naktį kaip nepavargstančios akys budėjo sovietinės Lietuvos ir Sovietų sąjungos herbai. Kad visi rūmuose prisimintų Lenino tezę: „Menas priklauso liaudžiai“. Tas šūkis buvo scenos viršuje. Ačiū Dievui, Lenino į rūmus niekas neįsileido, o meno ir kultūros, meno mėgėjų talentų buvo visus ilgus šešis dešimtmečius. Tai buvo ir yra Kultūros rūmų gyvybės ir gyvybingumo jėga. Kultūros rūmai priklausė cemento įmonei, jie buvo profsąjunginiai, ir tai iš dalies apsaugojo juos nuo sovietinės ideologijos skverbimosi.
Salė ne visada galėjo sutalpinti, visus norinčius patekti. Žiemos laikotarpiu, kai ilgi vakarai, kultūros rūmuose rengdavo apylinkių (apylinkės – seniūnijų pirmtakės) prisistatymus. Atvykdavo didžiuliai meno mėgėjų kolektyvai. Kiekviena apylinkė norėjo geriau pasirodyti, netgi kaimiškų vaišių atveždavo. Pasižiūrėti koncertų suplūsdavo visas miestas. Salės duris atidarydavo ir durų nišos būdavo sausakimšos. Kolonų salėje kasmet vykdavo apylinkių juridinių žinių konkursai. Vėl dalyvių, žinių vertintojų ir stebėtojų sausakimšai. Įdomi buvo rajone gyvenančių dvynukų šventė. Buvo nuostabu, kad jie vaikščiojo po du ir niekaip negalėjai atskirti net gerai pažįstamą asmenį.
Ypatingą žiūrovų antplūdį kultūros rūmai patyrė, kai su programa atvažiavo hipnotizuotojas ir pranašautojas Volfas Mesingas. Pasaulis žinojo jį, nes jis išpranašavo Antrojo pasaulinio karo eigą, Hiterio galą, darė įvairius stebuklus ir spėjimus. Tiesiog legendos sklido ir apie Volfą Mesingą. Kas ir kokiais ryšiais jį prikvietė Į Naująją Akmenę, nežinojome. Patekti į jo pasirodymą buvo nepaprastai sunku, nes bilietus išgraibstė per akimirką. Kaip artimiems bičiuliams mums, keliems redakcijos ,kultūros rūmų darbuotojai leido pasirodymą stebėti „pro rakto skylutę“ iš pagalbinių patalpų. .. Tai buvo gal 1971 arba 1972 metai. Tai, ką salėje išdarinėjo Volfas Mėsingas, prilygo žmogaus protui nesuvokiamam stebuklui. Jis „skaitė” žmonių mintis, net atvertė žiūrovo mintimi pažymėtą knygos puslapį.
Kultūros rūmai gali priminti daug svarbių susitikimų su politikais.
Daugiau Julija SEJAVIČIENĖ šeštadienio, gruodžio 15 d. „Vienybėje“.