Lietuvos futbolui 100 metų. Sporto istorija fotokadruose

Redakcija

Igoris JAROŠEVAS

Pernai šalies sporto visuomenė pažymėjo žaidimų karaliaus – futbolo 100 – ąsias metines. Iš netolimos istorijos žinome, kad prie futbolo kūrimosi šaknų svariai prisidėjo ir mūsų legendinis lakūnas Steponas Darius. Anuomet futbolo žaidimą pamėgo ne tik laikinosios sostinės Kauno jaunimas, bet ir atokiose provincijose gyvenantys.

Gaila, bet reikia pripažinti, kad šiuo metu mūsų šalies futbolas pergyvena gilų nuosmukį. Ką turėjome gero sukaupę, išbarstėme. Priežasčių tam yra begalė. Reikia turėti vilties, kad  iš tos krizės išbrisime.

Akmenės kraštas gali didžiuotis savo futbolo pasiekimų istorija. Apie 1955 metus tuometiniame rajono centre Akmenėje susibūrė kovinga „Statybininko“ vienuolikė. Ją šefavo tuometinis statybos trestas, kuris buvo įsikūręs gimstančioje Naujojoje Akmenėje. Vyko cemento gamyklos statyba. Reikia priminti, kad tuo laiku respublikos „A“ klasėje žaidė gal 11 komandų. O čempionų titulais pakaitomis didžiavosi Kauno „Inkaras“ ar Šiaulių „Elnias“. Panaši konkurencija vyko ir „Tiesos“ laikraščio taurei laimėti. Antrame ešelone, „B“ klasėje – taip pat žaidė apie 12 komandų. Tad akmeniškiai pagrįstai gali didžiuotis „Statybininko“ komandos praeitimi. Kad antrojo ešelono komandų žaidimo lygis buvo neprastas, liudija toks faktas: Plungės „Linų audinių“ futbolininkai 1955 metais laimėjo „B“ klasės turnyrą ir iškovojo teisę žaisti „A“ klasėje. 1956 metais tapo respublikos čempionais.

Paskui atėjo „Cementininko“ komandos eilė. Dar 1958 metais cementininkai startavo respublikos „B“ klasės varžybose, o 1960 metais pateko į aukščiausiąją lygą. Tai nulėmė eilinė futbolo reforma. Buvo padidintas stipriausiųjų ešelonas iki 24 komandų. Pirmenybėse „Cementininkas“ niekuo nenustebino.  Užtat 1961 metais „Tiesos“ laikraščio taurės turnyre pasiekta istorinė pergalė. Tada Kėdainiuose rezultatu 2:1 buvo įveikta vietos EAGC (elektros aparatūros gamykla) komanda. Ir „Cementininkas“ parsivežė iškovotą taurę į Naująją Akmenę. Kadangi toji triumfo istorija ne kartą aprašyta, nesikartosiu.

Pokaryje, kai buvo paskelbta priverstinė kolektyvizacija, rajonuose veikė „Kolūkiečio“ savarankiška sporto draugija. Po to ją pakeitė SSD „Nemunas“ . Kaime buvo populiarūs turnyrai tarp kolūkiečių ir tarybinių ūkių komandų. Kiek prisimenu, respublikoje yra nugalėję Žagarės rajono „Pergalės“ kolūkio futbolininkai. Lietuvos kaimo jaunimo rinktinė kasmet vykdavo į sąjungines varžybas, kurios buvo organizuojamos pietinėse respublikose. Savo albume išsaugojau 1952 metų respublikos futbolo rinktinės nuotrauką. Tada lietuviai Moldavijoje užėmė 5 vietą. Toje komandoje žaidė akmeniškiai A. Stanevičius, V. Motiejūnas, papilėniškia iB. Orleckas ir B. Puskunigis. Komandos kapitonu buvo skaistgirietis A. Jasotis.

Manau, kad dėmesio verta ir  bendra Papilės bei Viekšnių „Kooperatininko“ komandų nuotrauka, daryta 1960 metais. Įsiamžinta kooperacijos dienos proga Akmenės stadione, kurio nebėra. Tąsyk papilėniškiai viekšniškiams pralaimėjo 1:5, vienintelį įvartį įmušiau aš.

Malonu, kai paskaitę mano rašinius atsiliepia artimai pažįstami ir mažiau pažįstami skaitytojai. Raginu būti aktyvesniais, rašyti, skelbti istorines nuotraukas. Viskas pravers rašant rajono sporto istoriją.

Beno Puskunigio nuotraukoje Lietuvos kaimo jaunimo rinktinė 1952 metais Moldavijoje. Iš dešinės komandos kapitonas A. Jasotis, penktas – B. Puskunigis, aštuntas B. Orleckas, devintas V. Motiejūnas, vienuoliktas A. Stanevičius.

Jono Statkaus nuotraukoje Papilės ir Viekšnių „Kooperatininko“ komandos įsiamžino Akmenės stadione. Ant viekšniškių marškinėlių – trys juostos. Stovi ( iš kairės) A. Karvelis, trečias V. Martišauskas,  ketvirtas E. Beržinis, po jo – I. Jaroševas, A. davėnas, A. Muturas, A. Mačius, O. Jaroševas, priešpaskutinis V. Jarašūnas. Klūpo (iš bkairės) S. Bumblys, V. belankas, S. Paulikas, A. Velička, šeštas T. Pinskis, N. Zagis, B. Orleckas. Priekyje išsitiesę vartininkai B. Orleckas, A. Sokas, R. Žukas. 1960 metų liepos 3 diena.