„Malda medy ir akmeny“.

Tęsiant ventiškių TAU išleistos knygos pristatymą pasinaudosime surinkta kraštotyrine medžiaga, kad kuo išsamiau perteiktume lietuviškumą ir tradicijas mūsų rajone. Kryžius, religinio pobūdžio skulptūras ir  statulas fiksavo ne vienas istorijos mėgėjas. Didelį darbą nudirbo bibliotekininkai, mokyklos. Iš kraštotyros leidinių surinkome ištraukas apie šventuosius, jų įamžinimą įvairiais pavidalais. Irtai padarė pripažinti menininkai ir paprasti savamoksliai. Tačiau kryžiai ir paminklai stovi dešimtmečius, net ilgiau, ir jau tapo istorija. Taigi, tęsiame supažindinimą su Akmenės rajone esančiais religiniais atributais ir surinkta informacija. Iliustracijos Linos Vaičkuvienės, sudėtos į knygą „Malda medy ir akmeny“.

„Vienybės“ komentaras

Senosios tradicijos aidas matomas kitokiuose kryžiuose, kai pridėtinėmis ažūrinėmis juostomis apvedamos visos kryžiaus briaunos. Tai Gumbakių kaimo bendras kapinaičių kryžius Papilės seniūnijoje, kurio briaunas puošia ažūrinės juostos, sudarytos iš banguotų pusapvalių formų ir stilizuotų trilapių žiedų. Kryžiaus siluetą papildo ir trilapiai skersinių galai bei kuklios formos nedidelė kryžmos koplytėlė. Kryžiai tik su kryžmų koplytėlėmis nebuvo itin dažni senojoje Žemaitijos tradicijoje, jie reti ir šiandienos meistrų darbuose. Vienintelis toks paminklas – Ventos miestelio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo maldos namų teritorijoje 1991 m. pastatytas monumentalus kryžius, kurio autoriai – kryždirbiai  viešintiškiai Albinas Poškus ir Romas Babrauskas. Paminklo esminis akcentas – atvira vienpusė koplytėlė kukliai dekoruotu dvišlaičiu stogeliu, ji derinama su kitais kryžiaus dekoro elementais: trilapiais skersinių galais, kurių centrai papildyti keturlapės gėlės žiedais; kryžiaus skersinių ir stiebo dekoru stilizuotų augalų juostomis bei jų atsikartojimu praplatintoje cokolinėje dalyje…

Visas rašinys balandžio 8 d. numeryje