Mes – iš dvidešimtojo amžiaus 

Bendrauti būtina

Suprantu skaitytoją, kuriam bet kokie prisiminimai sukelia alergiją. Ne kiekvienam jie brangūs ar turėję  įtakos pasirinkimams. Atsiminimus  skaito tie, kurie gyveno tame laikmetyje, yra panašaus amžiaus, buvo pažįstami artimiau, gyveno kaimynystėje, lankė tą pačią mokyklą ar net mokėsi vienoje klasėje, ar jų tėvus siejo darbiniai reikalai, bendros, o gal ir priešingos politinės pažiūros, socialinis statusas, dalyvavimas kultūrinėje veikloje. Žodžiu, bendravimui kaip ir nėra griežtų apibrėžimų, reikia tik noro, proto, nerodyti savo visažiniškumo, reikia priimti kompromisus.

Man jau per septyniasdešimt. Gyvenimas dovanojo daug ko. Sakyčiau, kad brandžiame amžiuje norėtųsi ramybės, deja, naujai kilusi didelio  karo grėsmė, siautėja virusinės epidemijos, keli mano vienmečiai draugai netikėtai išėjo amžinybėn. Niekas neturi imuniteto dėl rytojaus, pagalvojau, kad prisiminimus reikia rašyti šiandien.  Prabėgę dešimtmečiai buvo sotūs ir gerų prisiminimų, ir slogesnių dienų, buvo netesėtų pažadų.  Jei mušiuos į krūtinę ir atgailausiu, niekas nepasikeis. Priimu gyvenimą tokį, koks yra.

Mūsų karta unikali dar vienu aspektu – gyvename per du amžius. Užbaigėme dvidešimtąjį, pėdsaką paliksime ir XXI šimtmetyje.

Jautriausi prisiminimai  iš vaikystės. Mūsų šeima, tėvai ir aš su jaunesniu broliu Vytautu, iš Kelmės į Naująją Akmenę atsikėlė 1956 metų pavasarį.  Anksčiau atvykęs tėvas dirbo cemento fabrike geležinkelio drezinos mašinistu ir šeimai daugiabučiame name Gamyklos gatvėje (dabar J. Dalinkevičiaus), „uždirbo“ vieną kambarį prie bendros virtuvės. Dar ir šiandien akyse tebestovi prieš šešiasdešimt septynerius metus užfiksuotas vaizdas – atvažiavome jau sutemus ir iš prie namo įėjimo sustojusio sunkvežimio kabinos išsiritome į didžiulį purvyną. Matyt, buvo pavasarinis polaidis ar po stipraus lietaus. Mano žvilgsnį prikaustė ir iki tol nematytas vaizdas – netoliese esančios gamyklos apšvietimas. Didžiulė teritorija švytėjo nuo šimtų, gal ir tūkstančių, lempučių, prožektorių.

 Kaimynai

Gamyklos gatvės namo Nr. 45 jau senokai nebėra – jo vietoje stovi grūdų saugyklos silosai. Žiūrėdamas į nuotrauką prisimenu visus kaimynus…

Daugiau apie tai skaitykite kovo 18 d. numeryje

Saulius GAJAUSKAS

Autoriaus ir Jono Kazlausko nuotraukose:

1959-ųjų trečiokai su mokytoja E. Kazlauskiene 

Gamyklos gatvės 45-as namas, kuriame gavome kambarį

 Naujosios Akmenės 2-osios vidurinės mokyklos dešimtokai                     

Abiturientas Saulius Gajauskas