Meškėnų dvaras. Jo atsiradimo istorija

Redakcija

Važiuodami nuo Papilės link Tryškių, pasiaukelėje pamatysite gražuolę Šiaudinės bažnytėlę, o pravažiavę Šiaudinę negalit nepastebėti laukuose įspūdingos senų liepų alėjos, vedančios į kažkada klestėjusį Meškėnų dvarą. Žinios apie jį iki šiol mus pasiekė tik nuo XIX a. vidurio, kai čia apsigyveno Beresnevičių giminė, valdžiusi ir Šiaudinės dvarą, maždaug 80 metų priklausiusį Godlevskio šeimai.

Meškėnų dvaro atsiradimo istorija glaudžiai susijusi ir su šalia buvusiu Meškių dvaru, vėliau tapusiu akalica (bajorkaimiu). Štai kokius duomenis pateikia lenkų istorikas Grzegorz Błaszczyk „Herbarz szlachty žmudzkiej“ IV t., 315 psl.: „1599 metais smulkus šlėkta Jonas Narvaišaitis ( Jan Narwojszojt) nusipirko žemės valdą Meškėnuose, Mažųjų Dirvėnų pavietę. 1690 metų surašyme Meškių dvarą jau valdė jo palikuonis Adomas Norvaiša (Adam Narwoysz). Turi tik 1 dūmą. 1739 m. Adomo sūnūs Jurgis ir Jonas (Jerzy ir Jan) jau valdė ir šalia esančią Opidilę (Opidielę), dar šaukiamą ir Szaudyny vardu.  Istorikas mano, kad „greičiausiai kalbama apie dabartinę Šiaudinę į šiaurės rytus nuo Meškių (Mieszki), t. y., kelyje iš Tryškių į Papilę. 1763 m. Jurgis, sūnus Mykolo, ir Jonas, sūnus Baltramiejaus, Norvaišos pardavė šias valdas“. ..

Visas rašinys sausio 26 d. numeryje

Janina  PAPLAUSKAITĖ -LEONAVIČIENĖ

Kraštotyrininkė