Miškas – ne tik kubiniai metrai, rąstai, malkos, bet ir atgaiva
Moksliškai įrodyta, kad gyvenimas šalia miško ar vien tik pasivaikščiojimai jame skatina kūrybiškumą, gydo, pagreitina atsigavimą po operacijų ir ligų. Tikėtina, jog buvimas miške prailgina ir gyvenimo trukmę. Miškai mus rengia, maitina. Miške nejauti laiko trukmės. Galų gale iš jo ir kurą gaunam. Mąstydamas apie žaliojo turto vertybes, vykau į sutartą susitikimą su Papilės girininku Dariumi Godeliu. Po 2018 metų reformų šioje struktūroje pasikeitė organizacijos pavadinimas ir dabar tai – Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioninio padalinio Papilės girininkija. Girininku Darius tapo prieš trejus metus, pakeitęs pensijon išėjusį A.K. Kulikauską, pas kurį dirbo pavaduotoju, o šiaip po miškus laigo jau dvidešimt septynerius metus. Girininkijoje, įsikūrusioje miestelio seniūnijos pastate, laukė staigmena – D. Godelis į susitikimą pakvietė mano seną pažįstamą, pirmąjį girininką Vidą Činčiuką. Jis Darių, po studijų Kauno A. Kvedaro miškų ūkio technikume, paskyrė Biliūniškių eiguvos eiguliu. Vėliau, baigęs buvusį Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą, dirbo jo pavaduotoju. Pokalbis „ar prisimeni?“ užtruko, bet buvo malonu.
Po reformos pasikeitė ir girininkijos paskirtis. Dar pernai jos miškuose pagal miškotvarkos planus iškirsta per 13 tūkst. kietmetrių medienos. Girininko klausiu – ar ne per daug? Darius sako, kad nuogastauti nereikia, nes realiai neiškerta, kiek priauga.
Daugiau Saulius Gajauskas šeštadienio, vasario 23 d., Vienybėje.