Mokyklos duris pravėrė, bet antplūdžio nėra
Nuo sausio 25 dienos, Vyriausybei pakeitus nutarimus dėl karantino sąlygų, numatyta, kad vaikų priežiūros paslaugas galėtų gauti ne tik ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus auginantys tėvai, kurie dėl darbo specifikos negali dirbti nuotoliniu būdu ir neturi galimybės prižiūrėti vaikų namuose. Paslaugų prireikė su mokymosi reikalavimais nesusidorojančioms šeimoms. Be to, praktika parodė, kad ne tik daliai pradinukų, bet ir vyresniųjų klasių moksleiviams nelengva mokytis iš namų. Mokantis nuotoliniu būdu jiems reikalinga pagalba.
Nutarimas padėti mokytis iš namų, skamba pažangiai: mokykla turėtų išnaudoti visas turimas priemones ir išteklius, kad visi vaikai gautų kokybišką ugdymą. Atsiradus problemų, pagalbą mokiniui ir šeimoms turėtų suteikti ne tik švietimo pagalbos specialistai, klasės vadovai, bet ir Paramos šeimai centro socialiniai darbuotojai. Planas visai toks pat, koks jis ir buvo, dirbant kontaktiniu būdu. Per ko ne metus laiko trunkantį karantiną išryškėjo neigiami dalykai. Pirmieji tai pastebėjo pedagogai, kai moksleiviai iš tiesų ar išsisukinėdami nuo pamokų skųsdavosi neveikiančia technika… Tai vaizdo nėra, tai negirdi. Nutarta atverti mokyklų duris, kad nebebūtų pasiteisinimų, kodėl nesijungia į nuotolines pamokas. Vaiko gerovės komisija gali priimti sprendimą dėl įvairaus amžiaus moksleivių ugdymo nuotoliniu būdu mokykloje.
Į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu, manoma, sugrįš įvairaus amžiaus mokinių. Yra vaikų – priešmokyklinio amžiaus ir pradinukų, kurie visada lankė mokyklas, juos mokyklose prižiūrėjo mokytojų padėjėjos, bibliotekininkės. Vaikų tėvai dirbo darbą ne iš namų, negalėjo mažamečiams vaikams padėti mokytis. „Saulėtekio“ progimnazijoje tokių buvo 3, Ventos gimnazijoje 4.
Visas Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, sausio 30 d., VIENYBĖJE