„Mums neatleis, jei nukirsim šaknis”
Lapkričio 18 – ąją Akmenės krašto muziejuje latvių draugija „Sakta“ sukvietė visus – apie tautybes nė neužsiminta, pasidžiaugti Latvijos valstybingumo šimtmečiu. Mūsų tautos kaip viena – prie tos pačios upės, tos pačios jūros, tose pačiose žemėse, susimaišę papročiais, tais pačiais žodžiais kolbose, tad ir švenčia tiek latviškas, tiek lietuviškas šventes kartu.
Įstabiausia tai, kad dažną kartą apie seniai pažįstamo žmogaus tautybę sužinau atsitiktinai. Kaip ir lapkričio 18 – ąją, būryje akmeniškių ir svečių, išgirdau istorijų, kaip seneliai iš Latvijos suleido šaknis Lietuvoje, kaip vaikai, anūkai išsaugojo kalbą, bet lietuviškai jie taip pat kalba puikiai, čia baigė mokslus ir liko gyventi, yra piliečiai. Tačiau šaknų nepamiršę sueina pasidžiaugti latviškumu, išskirtinumo perlais – kūryba, tikėjimu, buriasi bendruomenėje. Krašto latvių bendrijos pirmininkė Sandra Saliamanienė pasveikino Latvijos nepriklausomybės šimtmečio paminėti suėjusius. Ryte bendruomenė susitiko Alkiškių bažnyčioje, kunigas Juozas Mišeikis aukojo šv. Mišias. 
Ten ir Latvijos himną sugiedojo, o jis suskambo didingai, kaip sakė Akmenės gimnazijos mokytoja Rita Ringienė, iš senelių palikimu gavusi latviškas šaknis, krikštyta Alkiškių bažnyčioje pati, ir vaikus ten krikštijo. Ji prisiminė latvių draugijos „Sakta“ ištakas prieš dvidešimt vienerius metus Akmenės tautos namuose. Anuomet Latvijos studentai atvežė dovanų – knygų, jose buvo nuostabiausių latviškų dainų…
Daugiau Roma JONIKIENĖ rašo trečiadienio lapkričio 21 d. „Vienybėje“