Mylėkite  mano LIETUVĄ!

(Publicistiniai apmąstymai)

„Parduodama valstybė su vaizdu į jūrą…“- skaitau skelbimą.

Pateikti ir tos valstybės parametrai: 65 300 kvadratiniai kilometrai, Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90 kilometrų, 2 mln. 838 tūkstančiai gyventojų…

Tik topt į galvą: taigi čia Lietuva! Mano Lietuva!

Bėgu ir šaukiu kiek gerklė neša:

-Neparduokite! Neparduokite! Tai mano Lietuva!

Daug žmonių jungiasi prie manęs ir kartoja:

– Neparduokite! Tai mūsų visų Lietuva!

„Pardavėjai“ susibūrę į vieningą  būrį,  nekreipia dėmesio į mūsų graudžius balsus.

Ar maža dabar kas  šaukia! Šaukia apie viską ir visiems. Deja, ne visi girdi. Ne visi ir ne visų nori klausyti.

Į tuos, kurie „parduoda“, apeliuoju  Vinco Kudirkos žodžiais:

„Tegul meilė Lietuvos/ Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos/ vienybė težydi.

– Kas tas Kudirka?-klausia „pardavėjai“.

– Lietuvos himno autorius. Daktaras. Kai jį įsimylėjusi graži moteris neiškentė ir pasipiršo, V. Kudirka atsakė: „Esu susižadėjęs su Lietuva… Jis labai mylėjo Lietuvą ir rašė jai“- aiškinu, dėstau.

– Kas mums tas himnas, mes galim gyventi ir be himno, -paveja mane jų atsakas.

O skelbimas tarsi peiliu per širdį: „Parduodama valstybė su vaizdu į jūrą“…

Imu  Lietuvos dainių Maironį cituoti:

„Graži tu,  mano brangi tėvyne,/Šalis, kur miega kapuos didvyriai;

Graži tu savo dangaus mėlyne!/Brangi: tiek vargo, kančių patyrei.“

  • Kas tas Maironis?- atskrieja piktas balsas…

Visas rašinys sausio 7 d. numeryje

Julija SEJAVIČIENĖ

Interneto nuotrauka