Mylėkite mano LIETUVĄ!
(Publicistiniai apmąstymai)
„Parduodama valstybė su vaizdu į jūrą…“- skaitau skelbimą.
Pateikti ir tos valstybės parametrai: 65 300 kvadratiniai kilometrai, Baltijos jūros pakrantės ilgis – 90 kilometrų, 2 mln. 838 tūkstančiai gyventojų…
Tik topt į galvą: taigi čia Lietuva! Mano Lietuva!
Bėgu ir šaukiu kiek gerklė neša:
-Neparduokite! Neparduokite! Tai mano Lietuva!
Daug žmonių jungiasi prie manęs ir kartoja:
– Neparduokite! Tai mūsų visų Lietuva!
„Pardavėjai“ susibūrę į vieningą būrį, nekreipia dėmesio į mūsų graudžius balsus.
Ar maža dabar kas šaukia! Šaukia apie viską ir visiems. Deja, ne visi girdi. Ne visi ir ne visų nori klausyti.
Į tuos, kurie „parduoda“, apeliuoju Vinco Kudirkos žodžiais:
„Tegul meilė Lietuvos/ Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos/ vienybė težydi.
– Kas tas Kudirka?-klausia „pardavėjai“.
– Lietuvos himno autorius. Daktaras. Kai jį įsimylėjusi graži moteris neiškentė ir pasipiršo, V. Kudirka atsakė: „Esu susižadėjęs su Lietuva… Jis labai mylėjo Lietuvą ir rašė jai“- aiškinu, dėstau.
– Kas mums tas himnas, mes galim gyventi ir be himno, -paveja mane jų atsakas.
O skelbimas tarsi peiliu per širdį: „Parduodama valstybė su vaizdu į jūrą“…
Imu Lietuvos dainių Maironį cituoti:
„Graži tu, mano brangi tėvyne,/Šalis, kur miega kapuos didvyriai;
Graži tu savo dangaus mėlyne!/Brangi: tiek vargo, kančių patyrei.“
- Kas tas Maironis?- atskrieja piktas balsas…
Visas rašinys sausio 7 d. numeryje
Julija SEJAVIČIENĖ
Interneto nuotrauka