Namai šaukė ir prišaukė
Gimtinės šauksmas, arba visur gerai, bet namuose geriausiai – gražūs pasakymai turintys gilias šaknis, nes jie teisingi. Šitą faktą patvirtino pažintis su jaunu vyru ir jo tėvais. Taigi, jaunas, oficialiai ūkininkauti prieš septynerius metus pradėjęs vyras pasakė, kad didmiestyje dirbo mažiau, bet pavargo daugiau. Kaime dirba daug, bet pailsi. O ūkininkauti padedantys tėvai neslėpė – šeimos rate, sužinoję, kad sūnus ūkininkaus, apsiverkė. Nes suprato, kokio sunkaus tikslo sieks.
Kelionė su Ūkininkų sąjungos Akmenės skyriaus pirmininke Gražina Gauronskiene ir komisijos nare Asta Kiminiene pas Dumbrių kaime (Papilės seniūnija) gyvenančią darbščią šeimą paliko didelį įspūdį. Seniūnijoje šiltai vertinami žmonės – Zerveckų šeima – man buvo kaip atradimas. Kartu važiavusi seniūnė Jūratė Šiurkuvienė užsiminė, kad ūkio įkūrėjas dvidešimt aštuonerių metų Dovydas ZERVECKAS nėra viešas žmogus. Mat dirba Šiauliuose, ten ir gyvena su išrinktąja Lukrecija. Tik… reikėtų suskaičiuoti, kur praleidžia daugiau laiko – mieste ar gimtinėje? Laimėtų gimtinė. Čia, visai šalia tėvų, nusipirko namą, kurį reikia iš pagrindų remontuoti. Bet darbus pradėjo nuo pagalbinių statinių, juos reikia kuo greičiau sutvarkyti, kad būtų kur laikyti techniką.
Dovydas Zerveckas yra profesionalus miškininkas, baigęs mokslus, turėjo ne vieną darbo pasiūlymą, kurį laiką dirbo, bet nesijautė dirbąs svajonių darbą. Dirbo Kaune, o visą laisvą laiką leido pas tėvus padėdamas ūkininkauti. Tėvai – kaimo žmonės, čia gimę ir dirbę, likę gyventi, ir šiandien neatsisako žemės. Sūnus sako, kad tėvas atvedė jį į žemės ūkį, padėjo darbuotis nuo mažų dienų…
Roma JONIKIENĖ
Autorės nuotraukoje Dovydas su tėvais
Visas rašinys spalio 25 d.