Naujosios Akmenės ligoninė 50-mečiui
Laikomės. Nors gretos ir išretėjo…
Raimondas PELECKAS
VŠĮ Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro gydytojas traumatologas,
Priėmimo skyriaus vedėjas
1980 metais baigiau Kauno medicinos institutą ir po internatūros, 1981 metais, atvažiavau dirbti į Naujosios Akmenės ligoninę. Traumatologijos skyriuje darbavosi vienas gydytojas – S. Barkauskas, aš ir tapau jo kolega. Anuomet, studijuojant chirurgijos mokslus, nebuvo nubrėžtos skiriamosios ribos – ar tu būsi chirurgas, ar traumatologas. Specializacija atsirado vėliau. S. Barkauskas jau turėjo patyrimo, ir aš, jaunas traumatologas, galėjau tartis, konsultuotis. Po kelerių metų prie mūsų prisijungė traumatologas A. Sirūnavičius. Paskui jis išvyko dirbti ir gyventi į Kuršėnus. Po klinikinės ordinatūros Kaune, 1986 metais, tapau skyriaus vedėju. Ligoninėje turėjome traumatologijos ir chirurgijos skyrius, paskui juos apjungė, o 2010 m. uždarė. Ligoninėje dirbo gražus chirurgų būrelis –chirurgijos skyriaus vedėjas R. Morkus, P. Gadeikis, R. Steponavičius, K. Mickevičius, S.Bulavas, L.Švažas ir kiti. Kiekvienas iš mūsų turėjome budėjimo grafiką. Neretai mus naktimis keldavo iš lovų ir skubėjom į ligoninę padėti budinčiam gydytojui. Jei atvykdavo ypatingai sudėtingi ligoniai, kviesdavom konsultantus iš Šiaulių arba iš Vilniaus, ir iš ten operatyviai atskubėdavo aukštos kvalifikacijos specialistai.
Kaip ir dauguma jaunų gydytojų, ne išimtis ir aš, paskyrimo vietas dažnai vertindavome skeptiškai. Gyva buvo mintis: atbūsime privalomus metus, ir kelsime sparnus į ten, kur svajota. Naujojoje Akmenėje mano šeimai, kurioje augo vaikutis, iš karto paskyrė butą. Gyventi ir dirbti čia patiko. Esu iš Kėdainių , o įsitvirtinau cementininkų mieste ir jame prabėgo gražiausi gyvenimo metai. Tiesa, trumpai buvau įsidarbinęs Šiauliuose. Tačiau ten nepatiko, labai didelis buvo darbo krūvis, kurį pakelti ir fiziškai, ir psichologiškai buvo sunku…
Visas rašinys gegužės 15 d. numeryje
Nuotrauka Jono Vapsvos