Naujosios Akmenės ligoninės 50-mečiui

Gyvenimo centras pakraštyje

Ramutė TENDZEGOLSKYTĖ-STEPONAVIČIENĖ

Buvusi Naujosios Akmenės ligoninės gydytoja

Naujosios Akmenės ligoninės 50 metų jubiliejus atveria gražią praeitin nuskubėjusio laiko panoramą. Į ją įsikomponuoja ir mano gyvenimas… Prisiminimai nukelia į jaunystės ir brandos metus, į profesinio sutelktumo medicinos darbuotojų  bendruomenę.

Kauno medicinos institute įgijusi gydytojos profesiją, internatūros laikotarpiu dirbau Kelmės ligoninėje. Kelmė netoli mano gimtojo Raseinių rajono, mintis ir sukosi čia įsitvirtinti. Tačiau paskyrimą gavau į Naująją Akmenę.  Man paaiškino, kad šiame mieste atidaryta nauja ligoninė, jai labai reikalingi  gydytojai. Važiuoju į Naująją Akmenę, mane priima ligoninės vyr. gydytojas Povilas Maneikis. Aš kone ant kelių klaupiuosi,  prašydama „paleisti“ mane. Ligoninės vadovas labai motyvuotai  paaiškino, kodėl būtent čia reikia mano žinių ir profesinio pasirengimo. Naujoji Akmenė man, kilusiai iš Lietuvos vidurio, buvo tarsi pasaulio pakraštys. Likimas taip lėmė, kad jis man tapo  kone gyvenimo centru, o ne pakraščiu…

 1977 metais ir pradėjau dirbti dar dažais kvepiančioje didžiulėje Naujosios Akmenės ligoninėje. Ligoninės vadovai man pasiūlė ką tik suformuotą kardiologijos skyrių. Kračiausi, nenorėjau gilintis į širdies ligų specifiką, nes svajojau būti gydytoja terapeute. Tačiau turėjau sutikti su pasiūlymu ir ėmiausi kardiologijos. Skyriuje dirbo gydytoja Mirga Janušienė, jautrus, nuoširdus žmogus, su ja ir dalijomės rūpesčių krūviu…

Visas rašinys balandžio 8 d. numeryje