Neužverk durų

Džiazas toks „dalykas“, kuris visada su tavimi, tik pats to nežinai. Liūdesys ir ašaros – džiazas, juokas, apmąstymas, mintys, kurių garsiai nepasakai, bet galvoje jos sukasi – yra džiazas. Džiazas yra eilėraštis, kuriam pats muziką širdimi parašai… Galėtume sakyti, kad džiazas yra viskas, apie ką nori pasikalbėti ir kokias mintis įsileisi. Tik neuždaryk durų, džiazuok.

Liepos 18 – osios šiltas vasaros vakaras prabėgo jaukioje vietelėje prie Rasos tvenkinio Naujojoje Akmenėje.  Organizatoriai pasirūpino scena ir sėdmaišiais, bet ir žiūrovai patys atsinešė sulankstomų kėdžių. Dar vienas susitikimas „Vasarvidžio naktyse“ ir pokalbiai apie džiazą. Pripažįstama, kad džiazas išskirtinė muzikinės kultūros dalis, iki šiol vis dar nekonkuruojanti su kitomis „sesėmis“. Susitikome su dviejų džiazo pusių atstovais – muzikos pedagoge, ilgą laiką Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijoje dirbusia Violeta Serbintiene. Dabar, jau penkti metai, mokytojauja viename Vilniaus licėjų, tad gali palyginti tiek mokinius, tiek darbo specifiką. Antroji džiazo atstovų pusė – ryškiausia šio žanro atstovė atlikėja Neda Malūnavičiūtė, muzikuojanti profesionaliajame trio NEDA/LABUTIS/BANYS.

Apie koncertą prie tvenkinio – antradienio laikraštyje.