Optimistė. Be šio bruožo užklimptum
Sunku išvardinti, kokiais įgimtais ar įgytais charakterio bruožais turėtų sublizgėti kaimo bendruomenės vadovas. Mat, šis darbas skirtas savanoriui, sugyvenamam, darbščiam, blogo neprisimenančiam, aplinkinių vertinamam… ir dar visą sąrašą savybių turinčiam. Susipažinusi su Daubiškių kaimo bendruomenės pirmininke (Papilės seniūnija) Jūrate GAROLIENE, pagalvojau – pirmiausia reikia būti optimistu.
Jūratė Garolienė – papilėniškė, gimė, užaugo, mokyklą baigė gimtajame, kaip ji sako, ypatingos dvasinės auros, miestelyje. Trumpam laikui, kai sukūrė šeimą, išvažiavo į Mažeikių miestą. Bet į tėviškę buvo veidu atgręžusi. Progai pasitaikius nusipirko namą Daubiškių kaime. Jau trys dešimtmečiai čia šeimos namai. Šeima ūkio neturi, juokauja – gyvename iš atlyginimų, bet tiesioginio darbo (Jūratė dirba draudimo bendrovėje) ir įsipareigojimo – Daubiškių kaimo bendruomenės pirmininkė – ant svarstyklių nedėtų. Nežinia, kuri veikla nusvertų atiduoto laiko ir idėjų prasme. Tiesa, buvo laikas, kai šeima laikė gyvulių, reikėjo kurtis, vaikus auginti. Šiandien kaime žmonės kitaip gyvena, vis didesnius žemės plotus prie namų užima gėlynai, o ne daržai. Be to, vaikai savarankiški, dar ir mamai pasitarnauja. Pokalbio su Jūrate metu jai paskambino Šiauliuose gyvenantis sūnus. Mat mama buvo „užsakiusi“ nupirkti „maišinės“ spalvotos medžiagos morkoms siūti. Bendruomenė ruošiasi švęsti Velykas, bet iki tol reikia aplinką papuošti taip, kad nustebintų visus, sumaniusius Daubiškių kaimo apylinkėse apsilankyti. Vaikinui mamos norus įvykdyti nebuvo paprasta – niekaip nerado nurodytos medžiagos, tad per nuotolį – telefonu Jūratė konsultavosi su pardavėja… Pasijuokėme, kad į jos bendruomeninę veiklą visa šeima įsukta.
Nėra ko slėpti – tikrai šeima, ypač vyras, padeda…
Visas rašinys balandžio 1 d.
Roma JONIKIENĖ
J. Vapsvos nuotrauka