Pagarba kūrėjui

Šventinė Naujosios Akmenės gimtadienio savaitė lepino renginių gausa. Tarytumei maža jų – naktinis dangus kvietė pasigėrėti meteoritų lietumi. Gamta tik į savaitės pabaiga sukėlė vėją, siaučiantį visą šią savaitę. Tarytum po gero vakarėlio. Tačiau ana savaitė buvo tiek šventinė, kad net sugalvoti daugiau šventiškumo būtų sudėtinga. Bet…
Vis tas nelemtas „bet“, arba jo bičiulis „tačiau“.
Bet juk neretas miestelėnas šventės nepajuto. Gal net neprisilietė prie josios, nebent naktį išėjęs raminti ant fejerverkų skalijančio kiemo „brisiaus“, išgirdo jų pokšėjimus, pamatė dangaus skliautą žybsint. Ir tada toptelėjo: „Juk miesto šventė“. Bet jau – po laiko. Šventės renginiai praėjo, o juose nepabūta. Gal nežinota? – nesitiki. Skelbimų mieste apstu. Kas norėjo ir kam buvo įdomu – žinojo kur, kas, kada vyksta. Gal neįdomu? – Nesupaistysi. Bent jau kultūrinių renginių stilių įvairovė buvo tokia, kad, kaip lietuviška mišrainė, galėjo įtikti kiekvienam.
Gal nebūta laiko? – Galbūt. Tačiau renginiai nevyko darbo metu nei ketvirtadienį, nei penktadienį. Apie šeštadienio ir sekmadienio renginius ir laiko stoką jiems iš vis nesinori galvoti. Juk tai – mūsų miesto gimtadienis. Negi savam gimtadieniui irgi laiko neturime.
Tūlas skaitantysis pasiginčys, sakydamas, kad koncertai paskutiniąją dieną, nepaisant kilusio vėjo, susilaukė gausaus žiūrovų būrio. Teisus tu, prietėliau, nesiginčiju, bet tai- juk mūsų svečiai, atvykę su dovanomis – savo ar kitų sukurtomis, perdainuotomis dainomis. Mes dar tiek turime nuovokos, kad ateiti pažiūrėti svečius, išpakuoti jų dovanas (ir nesvarbu, kad paskui nusivilsime- josios dovanotos ir perdovanotos po kelis kartus). Gal brangu? Renginiai – pradedant ketvirtadienio vakaro „Vasarvidžio naktų“, baigiant sekmadienio koncertais – buvo nemokami.
Tad kur priežastys to, kad žiūrovų buvo mažai?

Ramūno ŽIMANTO rašinio tęsinio dairykitės rugpjūčio 21 d. „Vienybėje“

Jono Vapsvos nuotr.