Paraštėse

Gimtadienio receptai

Paskutiniąją rugsėjo dieną ateina mano gimtadienis. Širdis ėmė smarkiau plakti, kai stengiausi prisiminti, kaip švęsdavau gimtadienius, kuo vaišindavomės? Kapstausi prisiminimuose, ir kaip keista būtų, patys linksmiausi gimtadieniai tie, kuriuose pagrindinis patiekalas – makaronai ir dešra. Nes tuomet turėjome stebuklingą prieskonį – jaunystę. Buvo gimtadienių su deficitine kepta višta ir konservuotais žirneliais, buvo poniškų gimtadienių, kai stalą padengė restoranas. O kokia buvo nuotaika? Vėl vaivorykštės spalvos – nuo visiško atminties praradimo: kas kartu šventė ir kada baigėme, iki dešimties bučinių į vieną skruostą ir pažadų susitikti dažniau. Buvo gimtadieniai su kalbomis, lyg sraunios upės vanduo, kad esu…suprantat – pati puikiausia. Vis dėlto, patys linksmiausi buvo tie, kuriuos neperdauginusiai prisimenu, o po daugelio metų sužinojau, kad menkai pažįstami žmonės ūžė mano gimtadienyje. Ir jie tai prisimena, o aš – ne! Ką čia pasakysi – jaunystė…

Kokios buvo dovanos?. Prisiminimuose yra dvi ypatingos dovanos – viena seniai sunyko be pėdsako, kita – amžina. Sunykusioji dovana – plastiko maišelis su rankenėlėmis ir tuomet populiarios dainininkės atvaizdu. Šiandien tokiuose maišeliuose iš prekybos centrų parsinešame produktų, paskui į juos sukišę šiukšles, išmetame. Antroji ypatingoji dovana yra amžinai nauja. Draugai padovanojo karolius iš akmenų – po akmenį kiekvieniems metams…

Roma JONIKIENĖ mintimis dalijasi rugsėjo 30 d. „Vienybėje“