Pažadus sau įvykdė

Dviratininkų klubas nėra tas pagal pomėgį susivienijusių žmonių ratas, kuris apie save skelbtų daug informacijos. Jie maloniai leidžia laiką, nes numinti 50 ar 100 kilometrų dviratininkams į malonumą, o ne į vargą… Birželio 28 dienos „Vienybėje“ rašėme apie Akmenės rajono dviratininkų išlydėtuves iš rajono centro L. Petravičiaus aikštės į Vilnių… Devyni kraštiečiai išmynė birželio 26 – osios rytą. Susitarėme, kad sugrįžę namo, papasakos, kaip sekėsi, kokie įspūdžiai. Ar dar kartą leistųsi į tokią ilgą kelionę?

Iš kelionės devyni  klubo dviratininkai  sugrįžo patenkinti  savimi, kad įveikė ir dar su kaupu viską, ką planavo. Džiaugiasi patirtais įspūdžiais, pamatytomis vietomis, nesibaisi ir padarytomis klaidomis. Klaidos tos – alokacija. Tai ne tuo keliuku pasuko, tai į žvyrkelius nesibaigiančius įvažiavo, teko ir kelio pas vietinius, dažniausiai kaimo gyventojus, klausti, ir po dvidešimt kilometrų atgal sugrįžti.

Skrupulingai suskaičiuota, kad iki Vilniaus numinti 432 kilometrai. Tikslas pasiektas – Gedimino kalne iškelta Akmenės dviratininkų klubo vėliava. Tik, pasak klubo prezidentės Editos Vaičiakauskienės, nesuskaičiavo, kiek kubų vandens kiekvienas išgėrė, ir kiek to gyvybės eliksyro ant savęs supylė. Būdavo, sustoja kaime prie šulinio – prisipila visas talpas, kad būtų ko gerti, ir dar ant savęs kibirą kitą užsipila. Dienos, kai dviratininkai leidosi į kelionę, buvo vienos karščiausių šią vasarą. Na, skausmai pečiuose, sprande, nutrinti delnai ir kiti fiziniai sunkumai šiame sporte nėra naujiena, ir tai nesutrukdė per naktį pailsėjus minti toliau.

Pirmą dieną numynė 100 kilometrų, kol pasiekė Pakruojį…

Apie visą kelionę ir pasiektą tikslą liepos 12 d. numeryje

Roma JONIKIENĖ