Pirmenybė šokiui

Būna įdomių sutapimų pažintyse. Su Akmenės gimnazijos trečios klasės mokine Ema ŠLIAŽAITE nė karto nekalbėjau, bet jaučiausi taip lyg pažinčiau mergaitę nuo pradinės mokyklos klasės. To aplinkybės – domėjimasis rajono švietimo įstaigomis, ten vykstančiais konkursais, olimpiadomis, kultūriniais renginiais. Vis atkreipdavau dėmesį į Emos pasiekimus, tačiau ji pati kukliai likdavo nuošalėje.

Ema kukliai likdavo nuošalėje, kai apie ją gerus žodžius sakydavo pedagogai, šokių kolektyvų vadovė, Akmenės kultūros namų režisierė, jos fortepijono mokytoja, mokiusi mergaitę Suzuki metodu nuo mažų dienų. Tad ne aš gimnazistę Emą Šliažaitę „atradau“, pasigirsiu yra ne kartą pavykę atrasti išskirtinius jaunuolius, apie ją mums papasakodavo kiti. Gerų žodžių apie gimnazistę yra rašiusios pedagogės Izolda Gulbinienė ir Rita Ringienė. Atėjo laikas pakalbinti merginą – ką ji pati galvoja apie pasirinktas veiklas, hobius, kur jaučiasi stipri, ir ką planuoja. Akmenės gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui Rita Baukaitė taikliai pasakė: „Ema viską padaro ramiai, tyliai, profesionaliai, ir nė karto savęs neiškėlė aukščiau kitų. Tokie tylūs darbštuoliai savęs nereklamuoja. Bet mums svarbu, kad apie juos kalbėtume“.

Apie gabią muzikantę Emą sužinojome per jos pirmąjį rečitalį dar labai jauname amžiuje. Ji mokėsi skambinti fortepijonu ne Meno mokykloje, specifiniu Suzuki metodu. Koks tai mokslas? Ema mano, kad tai puikus būdas  mokytis ne būryje, o paties ir mokytojo pastangomis. „Tai būdas, lavinantis atmintį, atpažinti muziką įvairiuose kontekstuose…

Roma JONIKIENĖ

Visas rašinys sausio 17 d.