Praeitis kalba dabarčiai
Ką gali vienas žmogus? Iš pirmo žvilgsnio, mažai. Tačiau, jei žmogus iniciatyvus ir veiklus, nuveikia daug. Taip mąstau apie anksti amžinybėn išėjusią buvusią Šapnagių kaimo bendruomenės pirmininkę pedagogę Reginą Paulauskienę. 2012 metais ji parengė projektą „Gimtinė – mūsų namai“ ir sulaukė finansavimo. Tomis lėšomis išleido dokumentinę apybraižą apie Šapnagių kaimą ir jo žmones. Regina Paulauskienė amžinybėje, o štai jos iniciatyva išleista knyga apie praeitį kalba dabarčiai.
Lietuvos enciklopedijose minimi dveji Šapnagiai – kaimas Šiaulių rajone ir kaimas Akmenės rajone. Šapnagiai įamžinti ir choreografijoje – tautinių šokių kolektyvai dažnai žiūrovams pristato „Šapnagių polką“. Varytinė polka, kaip tvirtina choreografas T. Kalibatas, parašyta Šapnagių kaimo, esančio Šiaulių rajone, etnografijos motyvais. „Šapnagių polka“ Akmenės krašto žmonėms visada kelia gerų emocijų, mūsų rajono šokėjų kolektyvai daug kartų yra statę būtent šią polką. Mūsų krašte esantys Šapnagiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti apie 1650 metus. Pietine kaimo dalimi prateka Dabikinė ir Nyžuva. Daugybė įvairiausių įvykių istorijos tiesiojoje matė pasaulis ir mažytė jo dalelė – Šapnagiai. Buvo karų, sukilimų, švedų, rusų, vokiečių kariuomenių antplūdžiai, o netoli, vos už 3,5 km nuo Latvijos ir Lietuvos ribos prigludęs kaimas išliko, išsaugodamas ir savo vardą. Yra užrašyta prisiminimų, kaip tuoj po Antrojo pasaulinio karo gyveno kaimas, kaip per gavėnią vakarais vis kitoje sodyboje giedodavo Kalnus, kaip pelkėtais keliukais žmonės susirinkdavo draugėn pabendrauti. Felikso Jaudžemio daržinėje kaimo žmonės rinkdavosi į šokius. Vyresnieji kaimo gyventojai pasakoja, kaip į Noreikio trobą eidavo žiūrėti kino seansų. 1941 metų birželyje F. Jaudžemio daržinėje vyko jaunimo gegužinė, o tuo metu prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Sovietinės valdžios statytiniai suėmė ir Žagarėje nužudė šapnagiškius Juozą Racevičių ir Buivydą, parvežtus jų kūnus pašarvojo taip pat F. Jaudžemio daržinėje…Iš Šapnagių į Sibirą naujoji valdžia išvežė 5 šeimas…
Visas rašinys sausio 19 d. numeryje
Julija SEJAVIČIENĖ
Nuotraukoje iš A. Navicko albumo – pokylis pas Kaunecką. 1953 metai
Nuotraukoje iš O. Radzevičienės archyvo – mokytojai J. Stragis ir J. Norkienė su mokiniais. 1950 metai

