Prie kūrybos versmės

Juozas  Baltušis rašė „Sakmę apie Juzą“, o aš galėčiau parašyti išplėtotą sakmę apie Danutę… Danutę Lužienę, kurią pažįsta daugelis Naujosios Akmenės gyventojų. Čia – jos namai: čia ji gimė, augo, mokėsi, sukūrė puikią šeimą, dirbo ir gyvena iki šiol. Gal kiek kitaip, be klegesio erdviuose ir išpuoselėtuose namuose, tačiau vadovaudamasi savo pamatiniais principais: ypatinga meile Lietuvai ir savo gimtajam miestui, šeimos vertybėmis, savanoryste, kūryba.

Aplankiau Danutės paveikslų parodą, eksponuojamą Akmenės rajono jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre. Kiek čia spalvų, kiek nuoširdumo ir grožio! Tai – ne originali tapytojos kūryba, o idėjos įkūnijimas specialiai parengtu būdu.

Paveikslai nutapyti naudojant skaičių techniką, pagal  internetu parsisiųstus eskizus bei kitas reikalingas priemones. Bet tik tas, kas pamėgino kurti žino, kiek šis darbas reikalauja kruopštumo, atidumo… Pagaliau – kantrybės, kurią dažnas senjoras iki paskutinio trupinio būna išbarstęs  gyvenimo vingiuose.

Pati Danutė apie  darbus atsiliepia kukliai, tačiau nebūnant dideliu meno žinovu, vertinant tik precizišką atlikimo techniką, negali likti abejingas. Parodoje puikuojasi bene trisdešimt paveikslų, į kuriuos įdėta daug meilės, šilumos ir juvelyriško tikslumo.  Džiaugdamasi užburiančiais vaizdais, galvojau apie laisvo žmogaus polėkį. Būtent Laisvei, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai autorė paskyrė  parodą.

Apie Danutės parodą – antradienio laikraštyje.