PUBLICISTIKA

Iškratyk sraigių kibirą kaimynui

Tokie paslaptingi, apsimetę nepaslankiais ir lėtais, lipnūs padarėliai. Sugauti juos vagiant geriausia anksti ryte. Tie šliužai turi nekilnojamojo turto – namelį ant kupros ir vadinasi sraigėmis. Reikia nervus sekinančio apsisprendimo, kur jas dėti surinkus. Ne nusikaltimas gamtai būtų iškratyti sraigių kibirą į kaimynų žolyną. Tik bėda – kaip žinoti, kad nesugrįš atgal ir dar „chebros“ neparves? Juk gali būti, kad sraigė dukra ištekės, o sraigė sūnus ves – ir visa padidėjusi šeima, dar su anytomis ir uošviais, pusbroliais, sugyventiniais sugrįš atgal į mano dviejų žingsnių daržą. Geriausia sraigių nematyti. Jų nėra, ir tiek.

Žmogaus buitis, valstybės politika nieko nesiskiria nuo sraigių pasaulio, kai visada tenka rinktis – traiškyti, surinkti ir permesti kaimynui ar nepastebėti. Premjeras pasakė, kad mokytojams nereikia mokėti bent kiek padoresnio atlyginimo, nes nėra rezultatų. Man patiktų toks pinigų ir pareigų paskirstymo būdas, jei jį taikytų griežtai visiems. Atsiskleistų tiesa, kad rezultatų nėra niekur, bet pinigai į „ypatingų“ žmonių rankas suplaukia. Kas gi tie ypatingieji? Ogi kasdieniai įvairių televizijos laidų herojai, kaip sraigės prisisiurbę prie valstybės biudžeto. Kukliausias pavyzdys Registrų centras, įstaigėlė, turinti galią šokdinti bet kurį, nes visi ką nors įsigiję – butuką, namuką, žemės gabaliuką, kuklų versliuką. Įstaigėlė pati turto nekuria, bet turi pirteles, vieteles poilsiui. Ir kaip spauda paviešino – viršūnės nepaprastai gerai uždirba. Premjere, o kur rezultatai? Lygiai toks pat scenarijus bet kurioje mus valdančioje ministerijoje ar įstaigoje: kur rezultatai, geresniam gyvenimui įrodyti?

Romos JONIKIENĖS visas rašinys rugpjūčio 19 d. „Vienybėje“