PUBLICISTIKA Išmalda keičia formas
Stūmiau vežimaitį su pirkiniais į automobilio stovėjimo nuošalią vietą. Pusiaukelėje mane pasitiko tvarkingai apsirengęs vyriškis.
– Ponia, gal įdarbintumėte mane?
Net stabtelėjau iš nuostabos. „Patikėkite man tuščią vežimėlį“,- išgirdau.
– Nors ir pagyvenusi, bet turiu sveikatos padaryti tai pati. Beje, o kiek prašai už tokią „paslaugą“?
Nesvarsčiau, nepavariau žmogaus. Daviau eurą. Su tokia „patarnautojo“ paslauga susidūriau pirmą kartą ir pamintijau, kad tai nauja išmaldos prašymo forma. Šiluvoje per Šilinės atlaidus sėdi išmaldos prašytojai gatvėje ir laukia. Tavo valia, ar duoti, ar ne. Raseiniuose pasitiko, pasilabino, individualiai paprašė „priimti į darbą“. Mano gimtajame Radviliškyje prie Maximos prekybos centro ne kartą man prieš akis yra išniręs paauglys:
– Duokite man eurą arba pusę…
Vilniuje stebino išmaldų prašymas prie bažnyčios:
-Esi skolingas – gavai Dievo malonių, atsilygink ir man…
Aukojam ligų prislėgtiems. Aukojame maisto stokojantiems. Aukojame ligoninėms ir maltiečių sriubai. O gyvenimo kelyje susiduriame vis su naujomis išmaldos prašymo formomis. Yra žmonių, nestokojančių „kūrybos“.
Julija SEJAVIČIENĖ apmąstymais dalijasi spalio 28 dienos „Vienybėje“