Šaudyti vilkus, gailėtis vilkų: trisdešimt metų kilnojame kablelį
Pasidalijome į dvi stovyklas. Vienoje – vilkų šaudymo, kvotų šiam veiksmui atlikti padidinimo iniciatoriai, kitoje – gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ nariai, dalis visuomenės. Šaudytojai nori kuo didesnių kvotų, teigiama, kad 100 sumedžiotų vilkų nebūtų per daug. Miško sanitarų gynėjai teigia, kad ir 40 vilkų netektis gamtai yra per didelė. Pirmieji teigia, kad šalyje gyvena netgi tūkstantis aštriadančių plėšrūnų, antrieji neigia ir sako, kad ne daugiau 400 vilkų pasiskirstę po Lietuvos miškus. Abi pusės remiasi mokslininkų išvadomis, apskaita ir stebėtojų pateikiamais duomenimis. Manau, kad kiekvienas jūsų susirasite pačių įsitikinimus atitinkančios informacijos apie vilkų populiaciją, jų naudą ir žalą.
Rajone sulaukėme trijų pranešimų apie vilkų antpuolius. Dvi žinios atskriejo iš Agluonų kaimo. Kad šiame kaime apsilanko ir žalos padaro vilkai, nieko stebėtino, nes Kamanų valstybinis rezervatas kaimynystėje. Kita žinia buvo iš Gaušių kaimo (netoli Naujosios Akmenės). Čia ant žvyrkelio aptikta briedžio jauniklio likučių, užpultas kaimo gyventojo šuo. Daug keistų dalykų vyksta mūsų valstybėje – ilgą laiką gyvename taip, tarytum problemos nebūtų, tačiau ginčams išplaukus į viešumą, tarp medžiotojų ir gyvūnų gynėjų kyla tikras informacinis karas. Trisdešimt metų kilnojame kablelį sakinyje – šaudyti vilkus ar leisti jiems gyventi..
Pasikalbėjome su įvairiais žmonėmis: žinančiais medžioklės reikšmę, saugančiais vilkus, vykdančiais teisingumą, jei nusižengiama taisyklėms. Tiesa, sunkiausia buvo kalbinti rajono medžiotojų būrelių vadovus. Du atsisakė kalbėtis. Pasikalbėti sutikęs Sprogiškės medžiotojų būrelio vadovas Jonas Švažas sakė – jei vilkai atvirai puola naminius gyvulius, tai rodiklis, kad miške jiems trūksta maisto…
Daugiau Roma Jonikienė trečiadienio, spalio 17 d., VIENYBĖJE.