Scenos žmonės nusilenkia žiūrovams
Yra tokia profesija, kurios atstovai sunkiausiai dirba, kai mes ilsimės. Nes jie ir darbą tokį pasirinko, kad mums būtų malonu ilsėtis… Žinoma, ši taisyklė labiau tinka tiems, kurie mėgsta kultūrinius renginius ir juose lankosi. Įvairių profesijų spektrą sudaro kultūros darbuotojų klanas – tai ir režisieriai, ir choreografai, ir renginių vedėjai, ir chorų, ansamblių vadovai. Ir dar scenaristai, įgarsintojai, apšvietėjai. O žiūrovai vis laukia kaži ko įspūdingo.
Po didžiųjų, tradicinių švenčių, kurioms ruošiamasi metus laiko, pagalvoji – kas gi tie žmonės, kurie vaidyba, iškalba atlaiko didžiuosius renginius? Mes turime Mariją URBONIENĘ, Kultūros centro etninės kultūros specialistę, vieną žinomiausių renginių vedėjų, šiemet vairavusią „Akmenės smuikelį“ tarmišku, linksmu keliu. Visada įdomu iš kur kultūroje dirbantys žmonės kilę, kodėl pasirinko tokią specialybę, ir kaip jiems sekasi su viskuo tvarkytis. Juk scenos žmonės augina vaikus, prižiūri namus, svajoja apie laisvą savaitgalį…
Kultūros centras – yra pirmoji ir iki šiol vienintelė Marijos darbovietė. Nuo pirmos darbo dienos iki šiol buvo „atostogų“, kai augino du vaikelius. Vaikeliai paaugo, ir dar sudėtingiau tapo, nes reikia artimųjų pagalbos, kad prižiūrėtų, kai ji savaitgaliais nuo scenos lenkiasi žiūrovams. Marijos anyta Reda Urbonienė taip pat kultūros žmogus, tad supranta, kaip labai pagalba reikalinga. Sutuoktinis taip pat „už kultūrą“, juk su žmona susipažino dalyvaudamas Šiaulių liaudiškos muzikos ansamblyje „Saulė“. Šeima gyvena Šapnagių kaime, pritaiko sodybą savo poreikiams. Marija sako, kad ir tėvams, ir vaikams čia patinka. Urbonų vaikai dažniausiai turi vieną prašymą: kad mama savaitgaliais nedirbtų…
Marijos paveikslas- antradienio laikraštyje.
