Senos istorijos potėpiai (1)

„Labai netikėtame šaltinyje aptikau prisiminimų apie Gaugarių kaimą 1949 metais, kiek žinau, niekas iš skaitančiųjų nebuvo publikavęs. Galbūt   rajono žmonėms, ir ypač iš šio kaimo kilusiems, bus įdomu paskaityti.“

Šį informatyvų pasiūlymą gavome iš Sigitos SPRAINAITYTĖS, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistės.

 Gaugarių kaimas V. Prėskienytės-Diawaros knygoje (1)

Viktorija Prėskienytė-Diawara, kurią išgarsino režisierės darbas ir gyvenimas egzotiškajame Malyje, 2021 m. išleido prisiminimų knygą „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Jie apima vaikystės metus Vilniuje ir Kaune, studijas Maskvoje ir pažintį su ten studijavusiu poetu ir rašytoju iš Malio Gaoussou Diawara bei sudėtingą išvykimą į vyro tėvynę, nors ketinta gyventi visai ne Afrikoje. Šiam autobiografiniam romanui apibūdinti labiausiai tiktų žodžiai – gyvenimas kaip filmas, į kurio siužetą iki pat Tarybų Sąjungos griūties pynėsi ir politinio persekiojimo šešėlis. Tai istorijos pamoka nepatyrusiems represijų ar gimusiems jau kitoje epochoje. Nuo vaikystės autorė represines ir saugumo struktūras vadina „pabaisomis“ ir knygą baigia žodžiais, pranašiškais dabartinių įvykių kontekste: „2015 metais grįžau į Lietuvą. Bet ir čia, visai šalia, vėl lenda grėsmingos pabaisos, keliančios grėsmę pasauliui. Jos gyvybingos, jų niekaip nepavyksta išnaikinti. O aš teturiu vienintelį norą – kad nei mano vaikams, nei anūkams netektų su jomis susidurti. Bet ar įmanoma nušluoti pabaisas nuo žemės paviršiaus visiems laikams?“

Antrajame pasakojime V. Prėskienytė-Diawara aprašo Akmenės rajono Gaugarių kaimą, į kurį ją ir jaunesnįjį brolį Viktorą atsiuntė be darbo ir būsto likusi motina 1949 metų pavasarį…

Visas rašinys sausio 28 d. numeryje