Senos istorijos potėpiai (2)
„Labai netikėtame šaltinyje aptikau prisiminimų apie Gaugarių kaimą 1949 metais, kiek žinau, niekas iš skaitančiųjų nebuvo publikavęs. Galbūt rajono žmonėms, ir ypač iš šio kaimo kilusiems, bus įdomu paskaityti.“
Šį informatyvų pasiūlymą gavome iš Sigitos SPRAINAITYTĖS, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyr. specialistės.
Gaugarių kaimas V. Prėskienytės-Diawaros knygoje
Antrajai Viktorijos Prėskienytės – Diawaros knygos „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“ apžvalgai atrinkome tekstus apie Gaugarių kaimo žmones, netikėtus įvykius bei gražią legendą.
Gyventojai iš kaimo nedažnai išvykdavo, o tolimesnių vietovių naujienas atnešdavo ubagas ir laiškanešys. Jie atstojo trūkstamą radijo ryšį, todėl buvo laukiami, pavaišinami. Įsimintinas susidūrimas su vilku pakeliui į mokyklą, o taip pat karo atgarsiai, kai į sodybą užklydo vokietė su dviem vaikais. Ji tikėjosi pasiekti Karaliaučių ir tikriausiai nežinojo, jog nei šio miesto, nei vietinių gyventojų nebėra, griuvėsiuose gyvena svetimi. Šeimininkai juos pavalgydino, leido nusiprausti ir permiegoti daržinėje ant šieno. Klajoklės nelaimė autorei atmintyje įstrigo visam gyvenimui:
„Karas buvo jau seniai pasibaigęs, nugalėtojai nugalėti. Aš taip ir nesužinojau moters-šmėklos istorijos pabaigos, – ar jai pavyko nusigauti į Karaliaučių? – bet iki šiol akyse stovi jauna moteris, jos nuogas kūnas, susuptas į seną, nešvarų apsiaustą, jos įdubusios akys ir du tvirtai į ją įsikibę vaikiukai.
Tai karo įvaizdis. Bet kokio karo – laimėto ar pralaimėto. Tos moters su vaikais vaizdas iškyla visada, kai išgirstu apie kokiame nors žemės kampelyje vykstantį žmonijos siaubą – karą.“
Taip pat išraiškingai tapomi vietinių žmonių portretai. Neskaitant saviškių, tekstuose daug kartų minima paslaptinga moteris Klotilda:
„Anksčiau Klotilda gyveno miško glūdumoj. Babytė pasakojo, kad ji labai seniai, dar visai jauna atsirado kaime, nešina kūdikiu. Valdžia leido jai miške nusidrėbti molio trobelę ir apsigyventi su dukrele. Ji augino ožkas, spaudė iš jų pieno sūrius, miške uogaudavo, grybaudavo, rinkdavo riešutus ir parduodavo sekmadieniais Akmenės turguje. Klotilda pažino vaistažoles, mokėjo užkeikimų nuo įvairių ligų, blogos akies, išburti ateitį iš kortų ar kavos tirščių…
Visas rašinys vasario 4 d. numeryje