Senų nuotraukų sakmės. Vasaros darbymečiai
Šioms nuotraukoms dar nėra nė šimto metų, o sakytum, kad jos iš amžių glūdumos. Juk dabar vis daugiau vaikų, manančių, jog duonelė auga supermarketuose. Ir kaip įsivaizduoti tą pasakose sekamą duonos kelią, kuomet jame nelikę sūraus prakaito, saldaus nuovargio? Ir džiaugsmo sutinkant pareinantį derlių.
Taigi, du vaizdeliai iš javapjūtės buvusiame Peiliškių dvare, kuris nuo seno ties Akmenės ir Viekšnių valsčių riba buvo giliai įsiterpęs į Kamanų pelkę. Nuotraukas išsaugojo buvusių dvaro savininkų palikuonys, o nukopijavo ir istoriją liudijančiais dokumentais pavertė Valstybinio kamanų rezervato mokslininkai. Dažname televizijos pageidavimų koncerte graudžiai atsidūstama, kad nebeskamba dainos lietuviškame kaime. Ir kaip joms skambėti kad ir tose Peiliškių plynėse? Juk seniai amžinybėn pašaukti nuotraukose matomi žvalūs pjovėjai ir smagios rišėjos, rūdys sugraužė plieno dalgius. Ir pačių sodybų Peiliškių lauke seniai nebėra, net trobų pamatai medžiais užaugo. Sutikite, juk reikia lakios vaizduotės, kad suvoktum, jog po sunkaus darbo dienos ar vasaros vakaruškose čia skambėdavo ne angliškos, o lietuviškos dainos?
Leopoldas ROZGA šeštadienio birželio 29 d. „Vienybėje“.