Steigiamojo Seimo 100 metų sukakčiai. Auštančios laisvės Parlamentas (1)

Šiuos metus Lietuvos įstatymų leidėjai yra paskelbę ir Steigiamojo Seimo paminėjimo metais. Kad Steigiamasis Seimas būtinas kaip valstybės savarankiškumo ir nepriklausomybės instancija, numatė jau Vasario 16-osios aktas. Praėjus porai metų, jau tolimų 1920 metų gegužės 15 dieną, šventiškai pasipuošusiame ir susikaupusiame Kaune įvyko pirmasis Seimo posėdis. Šiandien nelengva suvokti didžiulį pilietinį pakilimą, tvyrojusį ne tik Kaune. Dabar, kai ir mokytis, ir melstis galime internetu, o netrukus neišeidami iš virtuvės ir balsuosime, nėra paprasta suvokti,  kaip žinios iš Kauno pasiekdavo kad ir mūsų Kairiškius ar Gulbinus? Steigiamojo Seimo rinkimuose balsuoti atėjo apie 90 procentų balsavimo teisę turėjusių gyventojų.

Ir dar. Iš visų pusių į Lietuvos laisvę dantis jau galando lenkai, Rusijos bolševikų kariauną tik rinkimams artėjant pavyko išgrūsti į kitą Dauguvos krantą, iš šiaurės atsibasčiusias bermontininkų gaujas pavyko sustabdyti tik Kėdainių krašte. Anaiptol ne draugiškai buvo ginčijamasi dėl sienos su Latvija nuo Palangos iki Mažeikių. Pavyzdžiui, iš Mažeikių latvių kariuomenė pasitraukė tik rinkimų metu, 1920 metų gegužę. Nėra nuoseklių tyrimų, bet panašu, jog Steigiamojo Seimo rinkimuose didelė dalis dabartinio Akmenės rajono nedalyvavo. Balsuoti negalėjo ir priešų okupuotų Vilnijos bei Klaipėdos kraštų gyventojai. Tad iš numatytų 229 mandatų okupuotų teritorijų atstovams liko rezervuoti 117 mandatų, o parlamentarų buvo išlinkta mažiau kaip pusė.  Rinkimuose absoliučią pergalę – 59 mandatus – gavo krikščionių demokratų blokas su Ūkininkų sąjunga ir darbo federacija.

Visa Leopoldo Rozgos publikacija šeštadienio, gegužės 30 d., VIENYBĖJE.