Svarbu, kad laiminga

Taip Gabijai RATKEVIČIŪTEI, abiturientei iš Akmenės gimnazijos, pasakė tėvai, dukrai susidomėjus ypatingesne menine kryptimi, ne tokia jau ir dažna provincijoje. Pradžioje mama pasakė griežtą „ne“. Tėtis taip pat nebuvo merginos pusėje… Bet Gabijos užsidegimas, nuoseklumas ir pasiekimai situaciją gerokai sušvelnino. Užsiėmimui prieštaravusi mama tapo dukros modeliu ir leido padaryti… tatuiruotę. „Nedidelę ir nematomoje vietoje“, – pridūrė Gabija, pasakodama apie atrastą aistrą.

Prakalbus  apie šeimos narių reakciją į Gabijos pomėgį,  jau atimantį  didelę dalį laisvalaikio, įdomu buvo išgirsti, kaip jie reagavo.  Gabija atvira, nes šiai dienai visi tatuiruočių reikalai jau aptarti: kaip jau sakėme, mama savotiškai pasitarnavo dukros praktikai.  Vyresnė sesė tatuiruosis tuomet, kai Gabija turės nuosavą saloną ir bus žinoma meistrė… Tėtis liks be tatuiruotės, na, nebent vėliau persigalvos.  Pritarimas pomėgio įgyvendinimui atėjo po tvirto įrodymo, kad tai ne vienadienis užsidegimas, kad „užkabino“ vaiką, kad ji mokosi ir tobulėja, kad ateitį yra pasiruošusi susieti su menu  per tatuiruotes.  „Šeima man pasakė – svarbu, kad būtum laiminga – tai pats reikšmingiausias leidimas ir pritarimas,“ – sako Gabija.

Atvirai – abiturientę Gabiją Ratkevičiūtę kalbinau kitu tikslu. Jos dailės mokytoja Jūratė Varanavičienė merginą apibūdino kaip išskirtinai talentingą…

Visas rašinys apie Gabiją Romos JONIKIENĖS rašinyje sausio 15 d.

hdrpl