Svetingai sutikta. Šis jausmas nepasikeitė

Liepos pirmąjį sekmadienį  minima Globėjo diena tuo pačiu prisimename žmones, kurie dirba su globojamais vaikais, ieškančiais globėjų ir juos parengiančiais šiam darbui.  Profesija, reikalaujanti kur kas daugiau gerųjų būdo ir charakterio savybių, nei kuri kita. Mat šių specialistų darbas, o ir mintys, sukasi apie vaikus, kuriems tenka sudėlioti gyvenimą, bent jau kelis atkarpos metus. Paramos šeimai centre socialine darbuotoja, atliekančia  globos koordinatoriaus funkcijas, dirba Dovilė BASIENĖ. Specialistė sako – tai darbas, kurį noriu dirbti, nors nėra dienos, kad negalvočiau apie vaikus, kuriems reikia globėjų ir kurie juos jau turi.

Specifinių charakterio savybių reikalaujantis darbas – esi kaip daugybės vaikų mama per atstumą, kad kuo mažiau pastebimai  ir jautriai tarpininkautum ir globėjui, ir vaikui. Globa ir laikinoji globa – vis dar naujas reiškinys, ir globos koordinatorius yra asmuo, su kuriuo tariamasi visais globėjams rūpimais klausimais. „Socialinis darbas, ir jau kuris laikas globos koordinatoriaus darbas – mano veikla, širdimi tai žinau,“- sako Dovilė. Ji ir mokslus rinkosi tokius, kad dirbtų su vaikais, jų tėvais, globėjais.

Kilimo Dovilė iš Utenos – labai gražaus krašto, kuriam gamta nepagailėjo miškų, vandens, istorijos. Tėvai – mokytojai. Mama –  meno žmogus. Pašnekovė sako, kad ir pati mėgo tapyti, mamos genas. Kodėl „mėgo“? Jau senokai to nedarė, nėra laiko. Bet kada nors, kurią dieną, norėtų išsitraukti teptukus ir dažus. Po gimnazijos baigimo Dovilė pasuko tėvų keliu – pasirinko socialinio pedagogo studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. „Profesija nebuvo svetima, iš tėvų žinojau, koks tai darbas. Ir vasaromis dirbau Utenos vaikų globos namuose. Pagrindai susidėliojo anksti. Tik reikėjo pasitikrinti, ar galėsiu šį darbą dirbti. Man tiko,“ – pasakojo pašnekovė. Su profesija vargo nebuvo, o kaip įsikūrė mūsų krašte? Po pažinties su vaikinu iš Ventos… Iki tol apie Akmenės rajoną ne kaži ką žinojo, nė karto čia nesilankė. Arčiausia vieta Akmenei buvo Šiauliai. Bet kraštas patiko, pasirodė jaukus, tvarkingas, ramus. Sužinojusi, kad Paramos šeimai centrui reikia specialisto – pasiprašė priimama, ir jau šešti metai dirba.

Šiandien  Dovilė įsitikinusi, kad Akmenės kraštas labai tinkamas vaikus auginti.

Visas Romos Jonikienės rašinys trečiadienio, birželio 30 d., VIENYBĖJE.