Talentas. Scena. Daina

Roma JONIKIENĖ

Penktadienio vakaras, rugsėjo 26 – oji, kvietimas į autorinį jubiliejinį koncertą… Kaip seniai kas dainavo ar grojo, minėdami jubiliejinį gimtadienį, tad buvo maloni intriga.  Meninių kolektyvų vadovė, solistė, prieš trejus metus į Naująją Akmenę, gelbėdamasi nuo karo atvykusi  Irina POPUDRENKO Kultūros rūmų scenoje paminėjo įžengimo į brandą –  penkiasdešimtmečio jubiliejų. Irinai ilgai netruko įsilieti į mūsų krašto kultūrinį gyvenimą, ji ieškojosi būtent tokio darbo, kad galėtų pati dainuoti ir kitus to mokyti, nes jokiomis kitokiomis  veiklomis menininkė neužsiėmė gimtojoje šalyje. Ji dainavo akademiniuose choruose, turėjo mokinių, o okupantams sujaukus gyvenimą, šeima – Irinos ir sesers Yevgenijos artimieji atvyko į Naująją Akmenę, kur jau kelis dešimtmečius gyvena jaunesnės sesers šeima. Atvyko ir garbaus amžiaus mama. Tai buvo išsigelbėjimas ir saugi, nors nežinoma, gal netgi bauginanti  nauja pradžia.

Irina ir sesuo Yevgenija – muzikės. Jubiliejiniame koncerte dainavo abi, dainavo ansamblyje „Agava“. Jos, netgi pirmosiomis darbo dienomis, kol nemokėjo kalbos, nepažinojo žmonių, bet siekių turėjo – įsitraukė į kultūrinę veiklą, į renginius.  Irina ir Alvydas Vaičiakauskas sudarė duetą „Lyra“, dainavo ukrainietiškai ir lietuviškai. Šiandien mūsų kraštas  jau tikri namai iš Ukrainos atvykusiai šeimai – mokomasi kalbos, yra draugų, kolegų ratas, ir meno mėgėjus vienijantis darbas.

Irina – talentas, balsas, kviečiantis klausytis, žavėtis. Tuo dar kartą įsitikinome autoriniame koncerte. Ji atliko solinių dainų, dainavo duetu su kolega Alvydu Vaičiakausku, dainavo su  ansambliu „Agava“ , kuriam vadovauja. Irinos gimtadienio šventėje dainavo  senjorų choras „Šarma“, kuriam ji vadovauja. Ją pasveikino kolegos kultūrininkai, per kelis Lietuvoje gyventus metus atrasti draugai, pasveikino dukros, koncertu džiaugėsi mama, o mamai Irina skyrė dainą.

Ksenijos Rohachovos nuotrauka – sveikinimai Irinai Popudrenko