Tarytum senovės alchemikai
Pastaraisiais metais susidomėjimas natūraliais dalykais auga. Nupučiamos dulkės nuo senųjų receptų, įrenginių, kuriais senoliai naudojosi gamindami kūno priežiūros priemones, rūpinosi namų higiena. Šapnagiuose (Kruopių seniūnija) gyvenanti Jolita ZAURINIENĖ – viena tų, kuriems svarbus artimas ryšis su gamta, be to, pomėgis leidžia pasirūpinti artimųjų sveikata.
Jolita į Šapnagius su vyru atsikėlė iš miesto. Gyvenusi Šiauliuose pritarė minčiai grįžti ūkininkauti į vyro gimtinę. Tačiau žemės ūkis moteriai yra tik dalis kitų veiklų, užsiėmimų – užsiimant augalininkyste laisvo laiko nuo ūkio moterims pakanka. Tik klausimas – kur tinkamai tą laiką padėti.
Jolitai tokių klausimų nekyla – moteris apgynė bakalaurą, mokydamasi socialinės pedagogikos. Tačiau to atrodė maža, o ir sustoti moksluose nesinorėjo – įvertinusi turimą specialybę, poreikį ir sau artimą gyvenimo stilių baigė socialinio darbo magistro studijas.
Vaikystėje, pasakoja Jolita, daug laiko praleisdavo kaime pas močiutę. Ten pirmosios pažintys su vaistažolėmis, jų savybėmis. Dabar moteris juokauja – anuomet didžiausia bausmė būdavo skinti lauko ramunėlių žiedus: maži žiedeliai nepaprastai lėtai pildydavo indą. Dabar žolynuose braido su malonumu. Dalį žolelių augina prie namų, kita dalis renkama nuvykus prie jūros, nors didžioji dalis auga Šapnagių apylinkėse. Visa tai tam, kad būtų ir pačiai kuo laisvalaikiu užsiimti ir šeimynai saugiau natūraliais muilais praustis, ar hidrolatais drėkintis, kvėpintis, pačiai sukurtais kūno šveitikliais, kaukėmis lepintis.
Į natūralios kosmetikos, higienos priemonių gamybą Jolita atėjo prieš vienuolika metų. Gimus pirmajai dukrai, sako, norėjo ją gydyti kuo labiau natūraliomis priemonėmis. Atsiminė močiutės rodytas vaistažoles…
Nuotrauka iš Socialinio profilio
Ramūnas ŽIMANTAS
Visas rašinys gegužės 24 d. numeryje