Tokių kompensacijų nėra buvę

Šį kartą kalbėsime vien tik apie kompensacijas už šildymą. Ir jos neįtikėtinai palankios visiems, netgi puikias algas gaunantiems (ką manysime esant puikia alga? Pavyzdžiui, 1500 eurų…). Kompensacijos numatytos ir prie bendros sistemos prisijungusiems vartotojams, ir besišildantiems dujomis, kietuoju kuru, ir visais kitais legaliais kuro šaltiniais.

Kalbėtis apie kompensacijas už šildymą su Socialinės paramos skyriaus specialistais paakino žinia, kad dabar beveik kiekvienas mokesčių mokėtojas gali tvarkytis dokumentus paramai. Netgi didesnes už vidutines pajamas gaunantys šilumos vartotojai. Tai buvo panašu į pramanus, tad norėjosi apie šildymo sezono išlaidas išgirsti iš pirmų lūpų.  Išvada viena – dar nė viena valdžia nekompensavo tokių sumų. Bet tuo pačiu baugu į ką klimpsta valstybė, jei kompensacijų negaus tik saujelė gyventojų.

Vyresnioji specialistė V. Žutautienė, paprašyta kuo paprasčiau ir suprantamiau paaiškinti, kas galės gauti kompensacijas, tai padarė išraiškingai – pasinaudodama įsivaizduojamų pajamų skaičiavimo seka. Esminė naujovė, leidusi labai daug kam pretenduoti į kompensacijas – nebereikia deklaruoti turimo turto. Yra buvę atvejų, kai pagyvenusių tėvų vardu vaikai pirkdavo vasarnamius, butus, brangius automobilius. Senukai nebegaudavo kompensacijų. Dabar mūsų turto dydis kompensacijai už šildymą būsto, kuriame deklaruojame gyvenamąją vietą, reikšmės nebeturi. Tik primenama, kad kompensacija taikoma vienam būstui. Bet mūsų žmonės išradingi, įsigytuose butuose deklaruos patikimus asmenis ar nuomininkus, ir kompensacijas gaus. Vienam asmeniui „priklauso“ 50 kvadratinių metrų kompensuojamo mokesčio ploto. Jei būste deklaruoti du asmenys – vienam 38 kv. m, antrajam 12 kv. m, o kiekvienam paskesniam gyventojui dar po 10 kvadratinių metrų pridedama. Tad šeimai su vaikais per didelės buto kvadratūros, už kurią kompensacija netaikoma, nelieka.

Daugiau apie šildymo kompensacijas skaitykite antradienio laikraštyje Romos JONIKIENĖS straipsnyje.