Tylos pasaulio spalvos

Visą mėnesį iki liepos 10 dienos Naujosios Akmenės viešojoje bibliotekoje veiks direktorės pavaduotojos Dalės Taraškevičiūtės pasveikinta dailininkų iš Vilniaus paroda „Kurčiųjų meno pasaulis – pamatykime ir susipažinkime“. Tylos pasaulio spalvos, formos, mintys, jei nežinotum, pasakytum, ir garsai. Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras nuo 2016 m. įgyvendina šį tęstinį projektą, kuriuo siekiama skleisti kurčiųjų meną, kultūrą ir kalbą, padėti visuomenei išgirsti, pajusti ir atskleisti talentingus Lietuvos kurčiuosius menininkus. Birželio 10 dieną šio Lietuvos kultūros tarybos remiamo projekto koordinatorė Joana Vanagienė papasakojo, rodydama metodiškai parengtas skaidres, pasaulio (ispanas Chuanas Ferdinandas de Navarrete, olandas Hendrikas Averkampas, amerikiečiai Džonas Briusteris, Grenvilas Redmondas, Morisas Brodersonas, Betty G. Miller, Nensė Rurk, anglas Ričardas Krosas, žydas Mauricijus Minkovskis, belgas Eženas Lermansas, ispanai broliai Zubiarai) ir Lietuvos (lietuviai Česlovas Ilgis, Silvana Grakiškytė-Hacking, Ieva Augaitytė, Karolis Simaitis, Linas Podiriaka, Jovita Gronskytė, Vytautas Vanagas) kurčiųjų meno istoriją, pristatė parodoje eksponuojamus darbus ir vieną iš keturių parodos atidaryme dalyvavusią Vilniaus dailės akademijos absolventę tekstilininkę Ievą Augaitytę.

Gestų kalbos vertėjas Arūnas Šaukeckas vertė tekstus drauge atvažiavusiems VšĮ Vilniaus kurčiųjų centro žmonėms. Centre kurtiesiems ne tik padedama atkurti ir stiprinti darbinius įgūdžius, bet ir lavinami meniniai gebėjimai. Nors kurtieji yra gana uždara bendruomenė, o gestų kalbą vartoja apie 6000 žmonių, šis skaitmuo gali būti rašomas ir su skirtingos prasmės žodeliais ,,tik“ arba ,,net“. Jei be jų, tai menas visada universali kalba ir psichoterapija ne tik kurtiesiems. Dar gamta, todėl kelias iš parodos į parodą yra ir ekskursija, dėl kurios kelis kartus derinosi koordinatorė Joana. Netikėtai tapau jų gide ir patyriau džiaugsmo dėl ekskursantų smalsumo, kai stovi prie vandens prisipildžiusio karjero sienos Menčiuose, liečia rankomis įšilusį akmenį, palinksta virš Boriso Izenbeko surinktų drugių vitrinų, būtinai nori nuotraukos prie varpų Akmenės bažnyčios bokšte ar pamatyti pušyną, kur šurmuliuoja gyvas ,,Smuikelis“.

Tylos pasaulio žmonės, rankos judesiu, akių ugnelėmis susikalbantys, vizualiojo meno kryptis nuo tapybos, tekstilės, grafikos, keramikos, rūbų dizaino iki kruopštaus restauravimo įvaldantys. Tokie pat kaip ir mes, jei tarp mūsų. Švelnus gyvenimo paradoksas: kas tolima, priartėja, kas artima, nutolsta, jei nestabteli, jei nepamatai, nesusitinki. Taip ir Akmenės krašto muziejuje veikianti dar viena rajono moksleivių metinė paroda. Pasilenkiu prie darbo ir regiu vaikinuko veidą, su kuriuo koridoriuose prasilenkiu. Verta pasilenkti, kad neprasilenktum.

Rita RINGIENĖ

Nuotraukose Ievos Augaitytės gobelenas, ekskursijos dalyviai su Joana Vanagiene (pirmoji iš dešinės).