Užrašyti, kad išliktų (1)

Metų pradžioje  Vegerių bibliotekoje pristatyta šiam ilgą istoriją turinčiam kaimui skirta knyga „Paskutinis adresas Vegeriai“.  Knygos leidėja MB „Pelėdiškių ąžuolas“ atstovė knygos  Diana Lopaitienė pristatė idėją ir nueitą kelią nuo pirmo sakinio iki knygos. Čia tik maža dalis istorijos. Reikia daug pastangų darbuojantis archyvuose… tad gal kada nors Vegerių istorija bus pagarsinta išsamiau. Spausdinsime knygoje pateiktus tekstus, kad kuo didesnis žmonių ratas susipažintų su mūsų krašto istorija, nedideliu kampeliu šalia Latvijos sienos. Knygai įžangą parašė Akmenės gimnazijos mokytoja Rita Ringienė.

„Vienybės“ redakcija

Knygelę apie Vegerius rašė šios žiemgalių žemės būtšakniai, išeiviai ir naujakuriai. Vieni klausinėjo, kiti užrašinėjo, atsiliepė ne tik žmonės, bet ir šioje žemėje surastos monetos, koklių šukės, ietigaliai. Atsivėrė buvusių šventyklų pamatai, išryškėjo senos nuotraukos, prakalbo žemėlapiai, išlikę dokumentai. Prie jų palinko mokslininkai: istorikas dr. Jonas Drungilas, archeologas dr. Gediminas Petrauskas.

Vegerių ekspedicijų organizatorius Arūnas Ostrauskis kvietė Akmenės gimnazistus su jų istorijos mokytoja Indre Šiurkiene susitikti su archeologais ir vietiniais žmonėmis, kad pasikalbėtų ir užrašytų prisiminimų, liudijimų. Menininkas Antanas Adomaitis iškalė istorinį ženklą akmeny, kad primintų, ką saugo žemė po keliais ir takais, prie sodybų ir senų kapinių.

Vegeriai tik iš pirmo žvilgsnio yra pakraščio tarp Lietuvos ir Latvijos kaimelis, kuriame XXI a. trečiame dešimtmety gyvena vos 40 vietinių gyventojų, o iš antro ar trečio įsižiūrėjimo pagal Vegerių ir Suginčių kapinynų tyrinėjimus žmonės čia gyveno jau nuo V-VIII a., pagal rašytinius dokumentus Renesanso epochos miestas, augęs ir traukęsis, bet atlaikęs karus ir marus, turįs per visą rajoną gal tik antrą gatvę, Jono Basanavičiaus vardu pavadintą… Nutraukiamas priemiestinio autobuso maršrutas, bet atsikelia jauni žmonės ir kuriasi namus, kad žvalgytųsi toli toli, o grįžtų arti arti.

Vegeriai

VEGERIAI – kaimas Naujosios Akmenės kaimiškojoje  seniūnijoje,  8 kilometrai į šiaurę nuo Naujosios Akmenės, prie Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiauriniu pakraščiu teka Vadakstis. XVI a. teismų dokumentai mini valstybinį Vegerių kaimą, 1602 gavo privilegiją steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1738 buvo 15 kiemų, 1745 jau minimas kaip miestelis.  1766 pastatyta bažnyčia. Būdamas prie Kauno ir Kuršo gubernijų ribos, carinės Rusijos okupacijos metais (XIX a.) išaugo, veikė valdiška pradinė  mokykla, keliolika krautuvėlių, smuklių. 1833 buvo 208 gyv., 1886 – 355 gyv., 1897 – 617 gyv. 1905 aktyviai reiškėsi prieš Rusijos okupacinę valdžią nusistačiusios jėgos, buvo niokojamos degtinę pardavinėjusios valdiškos krautuvės…

Visas rašinys kovo 22 d. numeryje

 Rita Ringienė

Nuotraukose: Segė rasta 6 km nuo Vegerių, buvusios cerkvės vieta, Vegeriai iš paukščio skrydžio.