Valstybės 100-mečiui

Tėvynė rūpinosi žuvusių savanorių šeimomis

Ignas VALANTIS

Kraštotyrininkas

Lietuvos valstybės centriniame archyve radau įdomią Klaišių dvaro parceliacijos 306 lapų bylą. 1925 metais Žemės komisijos protokolu Nr. 10785 sklypas Nr. 12 buvo paskirtas Papilės valsčiaus savivaldybei, kuri tai turėjo panaudoti senelių prieglaudai. Tačiau ji sklypo atsisakė, tad 1932 m. buvo paimtas žemės fondo reikalams. Tais pačiais metais Šiaulių apygardos žemės reformos komisija nutarė tą sklypą paskirti Stasiui Jackui. Jis gyveno Joniškyje ir buvo žuvusio savanorio tėvas. Kariuomenės savanoris Jonas Jackus žuvo Šiauliuose 1919 06 21, tą kartą žuvo 8 kariai ir visi jie palaidoti Šiaulių miesto Talšos kapinėse. „Lietuvos istorijos įvykių chronologijoje apie 1918-1926 metus, trečiajame (202, 203 psl.) tome radau Aleksandro Vitkaus aprašytus įdomius faktus: 1920 metais Šiauliuose siautėjo iš Hamburgo atvykę subolševikėję vokiečiai, vadinamieji spartakininkai, kurie užpuolė lietuvių kareivines. Per susišaudymą užmušė 12 ir sužeidė 18 lietuvių…

Nuotraukoje iš šeimos albumo – Pranas Jackus, Lietuvos kariuomenėje tarnavęs 1933-1934 m; kitoje nuotraukoje iš kairės – Pranas Jackus, Elena Jackutė (g.1910), Kazys Jackus (m. 1969 m.), žmona Jackienė, Feliksas Stočkus (1909-1985), vaikai – ant kėdės Zita (g. 1942 m.), gyvena Kryme, šalia – Danutė (1937-1944). Nuotrauka iš Elenos Stočkienės albumo