Vieno klausimo interviu

 

Kaip pasidalinti sodo turtais?

Elvyra KNAŠIENĖ, Naujosios Akmenės sodininkų bendrijos „Ąžuolas“ narė: „Būna tokių derlingų metų, kai nėra kur dėti derliaus. Šiemet turime daug obuolių ir bulvių, neblogai užderės raudonieji burokėliai. Vasarą turėjau puikių rūgštynių. Atvirai pasakysiu, nupjoviau lapus ir sumečiau į kompostą. Pasiūliau vienai pažįstamai, kitai – nenorėjo. Kiekvieną pavasarį mane užklumpa tas pats klausimas: ko ir kiek pasėti? Juk žinote, kaip būna – godumas nugali, jei neužderės, jei kuriam vaikų prireiks daržovių – ir pasėju daugiau. Rudenį vargstu. Vaikams nereikia, draugai ir sodo kaimynai patys turi. Man patiktų, kad būtų paskelbtos dienos, kuomet į vieną vietą mieste suvežtume derliaus perteklių ir paaukotume. Deja, nuimti ir atvežti derlių – irgi darbas. Pavyzdžiui, obuoliai dar ant medžių, jie man nebereikalingi, tačiau nuskinti jų neturiu sveikatos. Tas, kas norėtų jų, pats turėtų nusiskinti. Pati negalėčiau atvežti nei bulvių, nei morkų, nes turiu tik dviratį. Jei kas rengtų tokias pasidalinimo derliumi dienas, turėtų iš mūsų pasiimti daržoves, vaisius. Aš dar ir uogienių pridėčiau.“

Danguolė DARGINAVIČIENĖ, Kairiškių kaimo bendruomenės pirmininkė: „Kaimo žmonės gerokai sumažinę daržus, nes nebeaugina gyvulių. Tačiau ir to, ką pasėja ir kas uždera, gerokai per daug. Šiandien pat galėčiau pasidalinti bulvėmis, kopūstais, obuoliais ir kitomis daržovėmis. Taip ir darau. Jei kas sugalvotų kokią akciją – pasidalinti užaugintomis gėrybėmis, manau, daugelis kaimo žmonių prisidėtų. Tik reikėtų iš mūsų pasiimti daržoves, vaisius, atvežti patys negalėtume. Kiekvienas darže pasėjam daugiau nei reikia, o kai derlius geras – neturime kur dėti derliaus. Giminės patys užsiaugina, nieko neima. Tegul rengia rudens gėrybių pasidalinimo dieną – mes duotume.“

Kalbino Roma JONIKIENĖ. Rašinys rugsėjo 30 d. „Vienybėje“