
Vieno klausimo interviu
Kokios rugsėjo 1 – osios mintys?
Greta ŽALYTĖ, studentė: „Įstojau į Kauno technologijos universitetą. Tuo džiaugiuosi, jau gyvenu nerimu, kaip man seksis. Gavau bendrabutį, kambarys tvarkingas. Tėvai atvežė baldų, įvairiausių daiktų. Tvarkiausi naujoje vietoje, buvo nejauku, ilgi vakarai įsijungus kompiuterį. Kiek pasivaikščiojau po miestą. Noriu kuo greičiau susipažinti su bendramoksliais, ieškosiuosi veiklų, gimnazijoje šokau, norėčiau tai daryti ir universitete. Gera buvo namuose, savoje gimnazijoje… dabar man to trūksta.“
Žaneta PETOKAITIENĖ, vokiečių kalbos mokytoja: „Šis rugsėjis, berods, man bus dvidešimtas. Mokyti vokiečių kalbos pradėjau Ramučių gimnazijoje, o dabar dirbu keliose mokyklose – dar „Saulėtekio“ pagrindinėje ir Jaunimo ir suaugusiųjų švietimo centre. Paskutinės dienos prieš rugsėjo 1 – ąją būna judrios – norisi susidėlioti turtą: knygas, krūvas mokomosios medžiagos, apgalvoji galimus renginius… Kasmet į mokyklas ateina vis drąsesni vaikai, vis reiklesni, žinantys teise, bet nenorintys pareigų. Kiekvieni metai mokytojui atneša reformų pasekmes. Šis rugsėjis atneša nežinią dėl darbo apmokėjimo.“
Kalbino Roma JONIKIENĖ šeštadienio numeryje