Virginijos gyvenime skaičiai ir menas draugauja
Yra dalykų, kurie vis stebina ir stebina. Dar visai neseniai būčiau sakiusi, kad Kredito unijos „Tikroji viltis“ vadovę Virginiją STONKUVIENĘ pažįstu. Juk šitiek metų susitinkame renginiuose, matomės gatvėje, pasikalbame. Ji draugauja su skaičiais, ekonominėmis prognozėmis, planuoja įmonės perspektyvą, darbas sukasi „apie pinigus“. Ir štai tau staigmena: jos kūryba eksponuojama Akmenės krašto muziejuje, tautodailininkų meno darbų kūrybinėje parodoje.
Tikra tiesa, jei ne paroda Akmenės krašto muziejuje, abejoju, ar būčiau sužinojusi, kokių gražių dalykų geba sukurti Virginija. Dabar, kai jau mudvi pasikalbėjome, kai peržiūrėjau jos kūrinių nuotraukas, toptelėjo mintis – Ramūno ir Virginijos Stonkų vaikai talentingi ir moksle, ir menuose, prisimenu – rašiau apie šokančius, puikiai piešiančius, labai gerus mokinius judviejų sūnų Andrių ir dukrą Justiną. Abu pasiekė puikių karjerų – sūnus Vilniuje, dukra Liuksemburge. Pradžiugusi, kad prisiminiau gabius vaikus, ir tuo pasigyrusi, išgirdau Virginijos pašmaikštavimą: „Tikriausiai aš į vaikus atsigimiau.“
Virginija gimusi ir užaugusi Prienų mieste. Ekonomikos studijas baigė Žemės ūkio akademijoje, ten su vyru Ramūnu, studijavusiu agronomiją, susipažino, susituokė. Jauna šeima atvyko dirbti į Akmenės rajoną, į Pakalniškius. Ramūno tėvai gyveno Naujojoje Akmenėje, ir mokyklą čia buvo baigęs, o kilimo yra iš Skuodo. Per keletą metų jauna šeima pasistatė namą Naujojoje Akmenėje…
Visas rašinys kovo 12 d. numeryje
Roma JONIKIENĖ
