Žiemos į Latviją

Lietuvos pusėje žemė juodavo-žaliavo, o visai netoli, Jelgavoje, balto sniego paklodei uždengus žemę, ledui surakinus upes, broliukai susikvietė ypatinga technika kuriančius skulptorius į XXVI ledo skulptūrų festivalį. Šiemet jo tema – Visata.
Šiais metais daugeliui jau žinomoje ir ne kartą lankytoje Jelgavos Pašto saloje savo kūrinius pristatė 30 ledinių skulptūrų kūrėjų. Penketas lietuvių, keletas ukrainiečių, čekų jau nebestebina, bet Mongolijos, Japonijos, Indonezijos, Argentinos, Irano atstovų buvimas šiame būryje verčia nusiimti kepurę prieš organizatorius ir nusilenkti – pagarba ir išmonė broliukų kultūrininkus valdo. Juolab, kad pačių Latvijos kūrėjų tarp oficialiai įvardintų tik trys.
Skaistus šeštadienio rytas. Nedidelė eilutė prie kasos. Atia penkiems eurams ir atsiduri ponios Žiemos ir pono Ledo valioje. Tiesa, lauke taip blizgina sniegas, kad nenoromis pradedi gailėtis nepasiėmęs saulės akinių. Kiek erzina šviežio sniegučio padengtos skulptūros – nors supranti, kad nupūti ar nuvalyti jį – sudėtinga užduotis, galinti sugriauti anksčiau laiko ir taip trapios materijos kūrinius. Ir visą aplinkui dengianti paslaptinga muzika.
Tą dieną pavydu buvo ir sniego, ir šalčio (po kelių dienų ir mūsuose jau viso to pakako), tačiau kilo klausimas be atsakymo apie tai, kaip su žiema šiemet pavyko susitarti tiems renginio organizatoriams, tačiau oras tikrai buvo pats tinkamiausias tokiam renginiui.
Ypatingai nustebino tai, kaip organizatoriai išnaudojo vasaros estradą, skirtą įvairiems koncertams organizuoti. Atvira, tačiau dengta vieta, ne tik apsaugojo ledo skulptūras nuo saulės ir šilumos, tačiau sukūrė nuostabiai stiprią šalčio olą, kurioje – ir skulptūros, ir foto sienelės ir net žaidimai… iš ledo. Viskas skaidru, viskas šalta, tačiau, prie apšvietimo ir magiškos muzikos garsuose dvelkė keista, ne bauginančia mistika. Eini, stebi, stabteli ir stebiesi ne tik žmogaus fantazija, bet ir ledo galėjimu būti įvairiausių formų, tačiau išsaugojant savo deimantinį skaidrumą.
Ir dar tas šaltis. Kažkodėl nesugundė nė viena iš kelių ledo skulptūrų – sienelių nusifotografuoti, nors sėdimosios ir nebūčiau prišalęs – padėti audeklo ar net kailio gabaliukai „penktajam taškui“ apsaugoti…
Ramūnas ŽIMANTAS
Visas rašinys vasario 28 d.
Organizatorių galerijos nuotraukos