Žodis „mokslas“ nėra keiksmažodis

Pirmąsias dvi spalio savaites Savivaldybėje eksponuota tradicinė jaunųjų kūrėjų darbų paroda. Buvo pietų pertrauka, kas iš dešinės, kas iš kairės  – visi skubėjo į laiptų pusę ir stabteldavo vestibiulyje, sudominti paveikslų vaizdų ir spalvų. Prie Akmenės gimnazijos moksleivės Vasarės KUPREVIČIŪTĖS tapytų paveikslų stovėjau…eilėje. Ne mano vienos žvilgsniai krypo į jaunosios dailininkės darbus.

Paveikslai ryškių, veiksmo ir judesio suteikiančių spalvų. Mintyse dailininkę pavadinau „mergaitė, nepamirštamu vardu“  – ir smalsumas paėmė viršų: kas tokį išrinko. Paklausiau. „Čia mamos išrinktas vardas, sakė, skaitant straipsnį įstrigo atmintyje ir kai gimiau – man skyrė. Vardas Vasarė nesiejamas nei su vasara, nei su žiemos mėnesiu“, – savo vardo istorija paprastai, be mįslių pasidalijo gimnazistė. Vasarės tapytuose paveiksluose itin ryškios detalės, kurių kiekviena, jas gerokai padidinus, gali tapti atskiru paveikslu. Ir ryškios, sodrios spalvos – tokių darbų nepamiršti. Tad ir talentingųjų rajono jaunuolių kūrinių parodoje Savivaldybėje žiūrovai vieni kitus pastūmėdavo prie Vasarės Kuprevičiūtės tapybos. Ir kuris nors  vis ištardavo tą pačią frazę: „auga dailininkė.“ O dailininkė nevengia žodžio „mokslas“, nes visko, ką įvertino parodos lankytojai, pasiekta mokinantis.

Romos Jonikienės rašinys trečiadienio, spalio 24 d. Vienybėje