Į Amazonę, pas indėnus

 

Vasara, o ir bet kuris metų laikas tinka kelionėms. Bet yra kraštų, į kuriuos nukeliauti reikia ryžto ir… nutrūktgalviškumo. Nes ten ne tik įdomu, bet ir pavojinga. Naujojoje Akmenėje gimęs ir augęs, mokyklą baigęs kraštietis Gytis JUODPUSIS gyvena ir dirba Vilniuje. Jis NS LT (Kantar) Lietuvos įmonės direktorius, taip pat  Lietuvos socialinių ir rinkos tyrimų asociacijos valdybos narys bei Indijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos narys. Apie jo profesinį  kelią rašėme „Vienybėje“. Vienas didžiausių vyro pomėgių – kelionės. Ir ne tokios, kuriose – viskas įskaičiuota. Kartu su keletu draugų Gytis prieš gerą dešimtmetį nukeliavo į Amazonės džiungles,  ieškojo su išoriniu pasauliu mažai kontaktų turinčios genties. Didelė sėkmė, kad keliautojas rašė dienoraštį. „Vienybei“ leista pasinaudoti  dienoraščio puslapiais.

Ramūnas ŽIMANTAS

Gytis JUODPUSIS

Apie gentį

Mūsų kelionės tikslas buvo aplankyti mažiausiai civilizuotas Janomamo indėnų gyvenamas vietoves, pamatyti šabono – pirmykštės bendruomenės namą. Šabono yra nykstantis reiškinys, jį pamatyti galima tik pačiuose atokiausiuose, civilizacijos nepaliestuose Amazonas regiono vietovėse. Štai, ką apie Janomamo indėnus rašo Vikipedija: „Janomamai – gan gausi Amazonijos indėnų gentis, gyvenanti ties Venesuelos ir Brazilijos siena. Dėl atokios nuo likusios pasaulio gyvenamosios vietos janomamai iki pat XX a. pradžios neturėjo jokių kontaktų su išoriniu pasauliu, ir dėl to išlaikė itin savitą gyvenimo būdą. Gentį sudaro apytiksliai 22 tūkst. žmonių, pasidalinusių į 4 lingvistines grupes: sanuma, janomamus, tomate ir janamus. Kalba janomamų kalbomis, kurios sudaro izoliuotą kalbų šeimą. Daug kur gentis klaidingai įvardinama kaip janomamiai. Šis pavadinimas kilo iš italų salaziečių misionierių naudoto žodžio yanomamo daugiskaitos italų kalboje. Gyvena kaimuose po 40-50 žmonių, nors didžiausiuose gali gyventi ir iki 300. Kaimus sudaro pusiau atviri pastatai, vadinami shabono, išsidėstę ratu aplink aikštę. Po šia pastoge drauge gyvena visa gentis, drauge dalijasi maistu. Shabono statomi iš medienos, lapų, vijoklių, tačiau dėl drėgmės ir vabzdžių greitai suyra, todėl atstatomi kas 1-2 metus. Janomamai verčiasi lydimine žemdirbyste, augina bananus, manijokus, renka vaisius, medžioja, žvejoja. Išnaudoję aplinkines teritorijas persikelia į naujas, kur dar nenualinta dirva ir gausu medžiojamų gyvūnų. Maisto gamyboje beveik nenaudoja druskos, todėl pasižymi labai žemu kraujo spaudimu, lyginant su kitomis tautomis. Derliaus nuėmimo proga indėnai rengia didelę šventę, kurios metu sukviečiami ir aplinkinių kaimų gyventojai. Šventei puošia kūnus dažais, plunksnomis, valgo, šoka. Paplitusi poligamija, nors daug šeimų yra ir monogaminės. Būdingas patriarchalinis šeimos modelis. Vaikų auginimu rūpinasi praktiškai vien moterys. Vakariečiai nuo pat pirmųjų kontaktų su janomamais dažnai tarpusavyje kovojo. Nuo XX a. 6 dešimtmečio vyko dažni susirėmimai tarp janomamų ir nelegalių aukso ieškotojų. 1992 m. Brazilijos vyriausybė janomamų žemėse įsteigė rezervatą, tačiau tai ne itin sumažino aukso ieškotojų invaziją…

Ilgos ir įdomios  publikacijos dairykitės rugpjūčio 12 d. numeryje