Misionieriai apie pašaukimą, tikėjimą, celibatą
Akmenės rajone kelias dienas svečiavosi misionieriai iš Slovakijos redemptoristų vienuolijos kongregacijos misijos Kaune atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto kapelionai Rastislavas Dluhy ir Peteris Hertelis. Puikiai lietuviškai bendraujantys vienuoliai dalyvavo ne tik mišių aukojimuose Akmenės rajono bažnyčiose, surengė susitikimų su vietos bendruomenėmis bei mokymo įstaigose. Vienas paskutiniųjų susitikimų – spalio 3 – osios vakare po šv. Mišių aukojimo įvyko ir Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčios parapijos salėje.
Paskutinę viešnagės šv. Mišių auką misionieriai aukojo antradienio vakare. Nedaug parapijiečių rajono centro šventovėje buvo tuokart. Dar mažiau jų susirinko prie arbatos, kavos puodelio pokalbiui su misionieriais, kurių susitikimų grafikas mūsų krašte buvo įtemptas – tą pačią dieną, anot vieno iš misionierių Rastislavo, jie turėjo šiltą susitikimą Viešojoje bibliotekoje. Dieną prieš tai buvęs įdomus susitikimas su Ramučių gimnazistais, „Saulėtekio“ progimnazijos bendruomene, o paskutiniąją viešnagės dieną pokalbis Akmenės gimnazijoje. Vis dėlto, nežiūrint bendravimo krūvio, nuo abiejų vienuolių veidų šypsena nedingo, o bendravimo tempo lietuvių kalba galėjo pavydėti daugelio pokalbių laidų vedėjai.
Dar prieš susitikimą parapijos salėje, pasibaigus šv. Mišioms, bažnyčioje Rastislavas giedojo skambindamas gitara ir kalbėjo apie tai, kad kiekvienam doram katalikui verta perskaityti Vatikano II susirinkimo keturias „konstitucijas“, kuriose kalbama apie Dievo žodį, Bažnyčią ir jos misiją gyvenime. Būtent tie dokumentai yra svarbiausi ir prie jų reikšmės kiekvieno kataliko gyvenime nuolat grįžtama. Pasijuokęs iš to, kad jo gimtinėje – Slovakijoje – atėjusieji į bažnyčią taip pat mažai ką iš jos išėję prisimena, Rastislavas linkėjo kasdien kiekvienam perskaityti bent po vieną sakinį iš Švento Rašto ir pasistengti jį išgirsti ir suvokti, nes tai tolygu eucharistijos liturgijai.
Apie pokyčius visuomenėje kalbėta ir parapijos salėje. Linksmai, gal kiek vengiant rimtumo, svečiai akcentavo, jog jau ilgą laiką pastebimas stygius kunigystę studijuoti norinčių žmonių. Pašaukimas kunigystei mažėja visoje Europoje, nors, anot brolio Peterio, Prancūzijoje teigiama, kunigystę jaunuoliai renkasi. Misionierių manymu, tai liudija, jog žmonės ieško tikrojo tikėjimo, ir jie sutinka su tuo, ko turės atsisakyti tapę vienos iš daugelio brolijų nariais.
Savaime paliesta tema apie vienuolių ir kunigų skirtumus ir panašumus. Kalbėta apie įžadus, kurie kunigų luomui kiek švelnesni, nei vienuolių, tačiau pastarieji turi būti atsparesni gundymams, nes šalia jų gyvenimo visuomet eina pasaulietiškas gyvenimas su savo pagundomis, nuodėmėmis. Vienuolius gina brolijos tvarkos, aukštos vienuolyno sienos. Yra tokių brolijų, kurios nariai negali net peržengti savo pastatų ribų arba tokių, kurios savo valstybėje veiklos beveik nevykdo – veikia tik misijose, todėl nenorintys ar negalintys išvykti į užsienį net nepriimami į tokią broliją.
Kiek vėliau brolis Peteris, paklaustas kodėl pasirinko būtent tokį gyvenimo kelią, pasakojo, jog pirmasis žingsnis link to buvo žengtas dar esant 14 metų, kuomet dalyvavo beveik dvi savaites trukusiose rekolekcijose…
Visas Ramūno ŽIMANTO pasakojimas spalio 7 d. numeryje
Autoriaus nuotraukoje Broliai Rastislavas ir Peteris su klebonu Olijandu
Jono Vapsvos nuotraukoje Susitikimas bibliotekoje
