Viską reikėjo užsidirbti

„Man niekas nieko nedavė dovanai. Viską reikėjo užsidirbti“, – susitikime Viešojoje bibliotekoje pasakė „Vienybės“ laikraščio žurnalistė, redaktorė, Garbės pilietė ir visai neseniai pelnytos Gabrielės Petkevičaitės – Bitės premijos laureatė Julijana SEJAVIČIENĖ. Susitikimas vyko balandžio 15 – ąją, mūsų kolegės gimtadienio išvakarėse. Su laikraščiu Julija atsisveikino, tačiau nuo kūrybos, nuo vidinės pareigos parašyti skaitytojui – ne. Kūryba – procesas, ir jis nesibaigia, jei žinai, ką nori pasakyti. Julija vienuolikos knygų autorė ar sudarytoja. Ir kitą savaitę mūsų laukia dar vienas literatūrinis įvykis – iš leidyklos parvežta knyga apie Naujosios Akmenės ligoninę, žmones, įvykius. Ji skirta gydymo įstaigos 50 – mečiui paminėti.

Roma JONIKIENĖ

Susitikimas Viešojoje bibliotekoje turėjo dvejopą užtaisą: pasidžiaugti Gabrielės Petkevičaitės – Bitės apdovanojimu, medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir pasikalėti apie dešimtmečius, skirtus darbui, rašymui, kūrybai. Pasikalbėti apie santvarkų kaitą, ir kaip tai paveikė žurnalistiką. Kokia žurnalistika šiandien. Ar skaitytojui dar reikia jautraus rašinio, gero darbo pagarsinimo. Susitikimą moderavo bibliotekos specialistė Eglė Visockytė. Eksponuota J. Sejavičienės parašytų ir sudarytų knygų parodėlė. Bibliotekoje viskas saugoma ir prieinama skaitytojams. Bibliotekos salė buvo pilnutėlė žmonių, sakyčiau – gerbėjų ir draugų. Ne vien rajono centro bendruomenė atėjo, jiems kelias į biblioteką artimas. Atvažiavo kruopiškių, alkiškiečių, akmeniškių… „Gimiau karo metais, kai kulkos zvimbė į miško pusę ir iš miško pusės. Duona buvo vertybė. Mokslas sunkiai pasiekiamas. Bet mokytis norėjau, įdėjau daug pastangų. Nieko negavau už ačiū. Sunkiai dirbau. Tai tapo įpročiu. Veikla, kūryba, darbas sode ir šiandien mane varo į priekį“, – sakė Julija.

Jos darbo metai spaudoje dalijasi į dvi santvarkas – žurnalistikai nepalankią, netgi grėsmingą sovietinę, ir laisvę atgavusios Lietuvos perspektyvą. Pasidalinta prisiminimais, kaip reikėdavo kritiką, teisingumą iškovoti, kad straipsnis išvystų dienos šviesą. „Bet laisvėje nutiko keistas dalykas- žurnalistai ieško kuo blogesnių žinių, užuot rašę apie dorus, darbščius, vaikus auginančius žmones. Visais laikais žmonėms svarbus geras žodis“, – sakė beveik šešis dešimtmečius žurnalistikai paskyrusi kolegė. Ji nepaliovė ieškoti asmenybių, kurios negalėjo būti viešos dėl sovietmečio represijų, apie jas rašė…

Autorės nuotrauka iš susitikimo

Visas rašinys balandžio 17 dienos puslapiuose