Futbolo ištakos Papilėje  (4)

Redakcija

Igoris JAROŠEVAS

Kai mano kartos kraštiečiai paliko gimtinę ir išėjo tarnauti sovietinėje kariuomenėje, su Papilės futbolu buvo atsisveikinta. Tačiau ir būdami svetimose platybėse, mes domėjomės Lietuvos sportiniu gyvenimu. Su nekantrumu laukdavome žinučių iš tėviškės. Man brolis Olegas atsiųsdavo banderolių su „Sporto“ laikraščio komplektais, pridėdavo ir nuotraukų.

Konstatuoju, kad Papilės futbolo ugniakuras niekad neužgesdavo. Jei kiek ir prigesdavo, atsirasdavo entuziastų, kad jį pakurstytų. To vaidmens ėmėsi papilėniškis Adolfas Daukša, gyvenęs prie kultūros namų. Jo tėvukas Kazimieras, buvęs tremtinys, dirbo šios įstaigos sargu. Adolfas dėl sveikatos problemų tarnybos išvengė, bet futbolą mėgo – žaidė vartininko pozicijoje. Įsidarbinęs SMK, Adolfas subūrė gan pajėgią „Ventos“ komandą, kuri žaidė respublikos „B“ klasės pirmenybių Šiaulių zonoje. Džiaugiausi, kai brolis atsiuntė komandos nuotrauką. Suskaičiavau, kad joje žaidė net aštuoni papilėniškiai. Pagarba Adolfui.

Kai vėlų 1964 metų rudenį grįžau iš kariuomenės, Akmenės rajonas dar priklausė Mažeikiams, bet netrukus, 1965 – ųjų pradžioje, atgaivintas ir Akmenės administracinis vienetas. Įsidarbinęs rajono sporto taryboje pasinėriau sportinėje veikloje. A. Daukšos tėviškėje neberadau – jis sukūrė šeimą ir išsikėlė į Sedą. Susitikę buvę kareiviai ėmė brandinti svajonę atkurti prigesusį futbolo žaizdrą. Paramos nutarėme prašyti iš susikūrusio Papilės tarybinio ūkio, kuris bazavosi buvusios MTS teritorijoje. Ūkis savo globon perėmė buvusio „Pažangos“ kolūkio valdas. Komandą pavadinom „Ventos“ vardu. Didesnio stebuklo iš jos nesitikėjome, nes žaidėjų kontingentas buvo gana ribotas – vieni išvykdavo mokytis, kitus pasiglemždavo kariuomenė. Pirmose rungtynėse 5:1 nugalėjome SMK vienuolikę ir lygiosiomis 4:4 sužaidėme su vietos moksleiviais. Po to patyrėme tris pralaimėjimus: 0:5 nusileidome Viekšnių, 1:4 Agluonų ir 0:5 Skaistgirio ekipoms. Nuotaiką pasigerinom 5:0 įveikdami Naujosios Akmenės autotransporto įmonės komandą. Po šešerių sužaistų rungtynių mūsų ryšiai su Papilės tarybiniu ūkiu nutrūko. Teko ieškoti naujų sponsorių ir rankomis „sukirtome“ su tuometiniu S. Daukanto kolūkio pirmininku Jonu Navicku…

Akmenės  „Ventos“ vienuolikė po rungtynių Viekšniuose 1963 metais. Priekyje komandos organizatorius ir vartininkas A. Daukša. Už jo pirmoje eilėje (iš kairės)  D. Vasiliauskas, B. Pukinskas, M. Žukas, A. Šimkevičius, A. Karvelis, V. Paniuškis, A. Baltutis. Antroje eilėje (iš kairės) T. Pinskis, R. Veresovas, sirgalius A. Paniuškis. Iš tos komandos likęs tik R. Veresovas. Olego Jaroševo nuotrauka.

Grupelė žiūrovų Pelkelės „marakanoje“ prie tremtinių Šliauterių namo. Iš kairės: J. Čupkovas, A. Paniuškis, A. Abakanavičius, už jo R. Daukšas, E. Kondrotas. 1963 metai.

Olego Jaroševo nuotrauka.

 

 

 

 

 

 

 

S. Daukanto kolūkio futbolo komanda Pelkelės futbolo aikštėje. Iš kairės: Alf. Karvelis, R. Žukas, šiauliškis, I. Jaroševas, šiauliškis, R. Valantis, P. Ramaška, M. Žukas, N. Čupkovas,

R. Veresovas, R. Skerstonas. 1966 metai.

 

 

Visas Igoriaus Jaroševo rašinys – birželio 12 d. numeryje