Vieno klausimo interviu

Ar yra mokytojas, kurio nepamiršote?

Audronė PRIŠMONTIENĖ, rajono savivaldybės bendrojo skyriaus vedėja: „Mokytojai kaip šeimos nariai – būna, kad mokė tėvus, vėliau jų vaikus. Mano auklėtoja tuometinėje Ventos vidurinėje mokykloje buvo rusų kalbos mokytoja T. Statkuvienė. Širdyje liko jos gebėjimas mokyti jaunus žmones bendravimo. Ji neviešindavo negerovių, ramiai, be erzelio leisdavo mums patiems išgyventi blogus poelgius ir suprasti, ką padarėme negerai. Mokė draugystės, bendravimo. Daug keliavome, nes auklėtoja mėgo keliones. Prisimenu ją kaip nuostabų žmogų ir puikią pedagogę.“

Edita JURGELIENĖ, gydytoja pediatrė Gargžduose: „Baigiau tuometinę Naujosios Akmenės 2 – ąją vidurinę mokyklą. Man mokykla buvo daugiau nei namai, nes joje praleisdavau pusę paros – po pamokų šokau, lankiau gal penkis būrelius. Susikaupusi išvardinčiau visus savo mokytojus. Ryškiausi, atmintyje išlikę mokytojų V. Lėgaudienės, L. Matveičikienės ir J. Janonienės paveikslai. Viskas, ko mane išmokė šios ypatingos mokytojos, pravertė ir praverčia gyvenime. Kai mokėsi mano vaikai, mintyse jiems linkėjau tokių mokytojų, kokius turėjau aš. Būdavo juokingų dalykų: pati, prisimindama, ko mokė minėtosios mokytojos, saviems vaikams padėdavau ruošti pamokas. O vaikai džiaugdavosi, kad žinau daugiau už jų mokytojus.“

Kalbino Roma JONIKIENĖ